Kunigų 7:1-38
7 Štai toks bus aukų už kaltę įstatymas.+ Aukos už kaltę labai šventos.
2 Aukos už kaltę bus pjaunamos ten pat, kur pjaunamos deginamosios aukos, ir jų krauju+ bus apšlakstomi visi aukuro šonai.+
3 Kunigas* paruoš aukai visus taukus:+ riebiąją uodegą, vidurius dengiančią taukinę
4 ir abu inkstus su jų taukais, esančiais prie paslėpsnių. Kartu su inkstais išims kepenų raiščius.+
5 Kunigas viską pavers dūmais ant aukuro kaip ugninę atnašą Jehovai.+ Tai bus auka už kaltę.
6 Aukos mėsą valgys tik vyrai, tarnaujantys kunigais.+ Valgys ją šventoje vietoje. Ta dalis labai šventa.+
7 Aukai už kaltę galios tas pats įstatymas kaip ir aukai už nuodėmę. Aukos mėsa atiteks kunigui, kuris aukodamas tą auką atlieka permaldavimą.+
8 Kunigas, atnašaujantis už ką nors deginamąją auką, pasiims paaukoto gyvulio kailį*.+
9 Visos javų atnašos, kepamos krosnyje, ruošiamos puode ar keptuvėje,+ priklausys jas atnašaujančiam kunigui, jos atiteks jam.+
10 O tas javų atnašas, kurios šlakstomos aliejumi+ arba atnašaujamos sausos,+ išsidalys Aarono sūnūs – visi po lygiai.
11 O štai bendrystės aukų,+ atnašaujamų Jehovai, įstatymas.
12 Jeigu žmogus atnašauja bendrystės auką norėdamas išreikšti dėkingumą,+ kartu su ta padėkos auka jis atnašaus duonos riestes iš tešlos be raugo, užmaišytos su aliejumi, aliejumi apteptus tešlainius be raugo, taip pat duonos riestes, iškeptas iš geriausių miltų tešlos su daug aliejaus.
13 Šias atnašas, taip pat tešlos su raugu riestes jis atneš kartu su bendrystės auka, skirta padėkai išreikšti.
14 Po vieną kepinį iš tų atnašų jis atiduos Jehovai kaip šventą dalį. Ji priklausys tam kunigui, kuris šlakstys bendrystės aukos kraują.+
15 Tokių bendrystės aukų, tai yra padėkos aukų, mėsa turi būti suvalgyta tą pačią dieną, kai gyvulys aukojamas. Nė trupučio negalima palikti iki ryto.+
16 Jei žmogus aukoja įžado+ ar geros valios+ auką, jos mėsą valgys aukojimo dieną ir, kas liko, galės pabaigti kitą dieną.
17 Tačiau trečią dieną tos mėsos nevalgysite – likučiai turi būti sudeginti.+
18 Jei tokios bendrystės aukos mėsą kas nors valgytų trečią dieną, nei aukotojas bus Dievui priimtinas, nei jo auka bus jam įskaityta. Ta mėsa pasibjaurėtina, ir žmogus, kuris ją valgys, už savo kaltę turės atsakyti.+
19 Jei mėsa prisiliestų prie ko nors nešvaraus, jos valgyti nebus galima. Tokią mėsą reikės sudeginti. O švarią mėsą galima valgyti tik švariam žmogui.
20 Žmogus, kuris valgytų Jehovai paskirtos bendrystės aukos mėsą būdamas nešvarus, turės būti pašalintas iš savo tautos*.+
21 Jeigu kas nors prisiliečia prie ko nors nešvaraus – žmogaus nešvarumo,+ nešvaraus gyvulio+ ar kito bjauraus suteršiančio dalyko+ – ir valgo Jehovai skirtos bendrystės aukos mėsą, tas žmogus turės būti pašalintas iš savo tautos.’“
22 Jehova toliau Mozei kalbėjo:
23 „Sakyk izraelitams: ‘Nevalgysite jokių taukų+ – nei jaučio, nei avies, nei ožkos.
24 Nugaišusio arba žvėries sudraskyto gyvulio taukus galite naudoti įvairiems poreikiams, bet ne maistui.+
25 Ir jeigu kas nors valgytų taukus gyvulio, kurį atvedė sudeginti kaip auką Jehovai, tas žmogus turės būti pašalintas iš savo tautos.
26 Taip pat niekas jūsų gyvenvietėse nevalgys jokio kraujo+ – nei paukščio, nei kokio kito gyvūno.
27 Jei kas nors kraujo valgytų, bus pašalintas iš savo tautos.’“+
28 Jehova Mozei toliau kalbėjo:
29 „Sakyk izraelitams: ‘Kas aukoja Jehovai bendrystės auką, dalį tos aukos paruoš kaip atnašą Jehovai.+
30 Savo rankomis jis atneš taukus,+ krūtinę ir, pasiūbavęs kaip siūbuojamąją atnašą+ Jehovos akivaizdoje, atiduos sudeginti kaip auką Jehovai.
31 Taukus kunigas pavers dūmais ant aukuro,+ o krūtinė atiteks Aaronui ir jo sūnums.+
32 Bendrystės aukai skirto gyvulio dešinę koją atiduosite kaip šventą dalį kunigui.+
33 Dešinė koja priklauso Aarono sūnui,+ kuris atnašauja bendrystės aukos kraują ir taukus.
34 Dalį izraelitų aukojamų bendrystės aukų – krūtinę, tai yra siūbuojamąją atnašą, ir atnašauti skirtą gyvulio koją – aš atiduodu kunigui Aaronui ir jo sūnums. Šis įstatas galios izraelitams amžiais.+
35 Ši Jehovai skirtų ugninių atnašų dalis priklauso kunigui Aaronui ir jo sūnums nuo tos dienos, kai jie buvo išrinkti tarnauti kunigais Jehovai.+
36 Jehova įsakė atiduoti šią izraelitų aukų dalį kunigams nuo jų patepimo dienos.+ Tai amžinas įsakas, kuris galios per kartų kartas.’“
37 Tokį įstatymą dėl deginamųjų aukų,+ javų atnašų,+ aukų už nuodėmę,+ aukų už kaltę,+ įšventinimo aukų+ ir bendrystės aukų+
38 Jehova davė Mozei ant Sinajaus kalno+ tą dieną, kai paliepė izraelitams atnašauti Jehovai aukas Sinajaus dykumoje.+
