Michėjo 6:1-16

  • Dievas bylinėjasi su Izraeliu (1–5)

  • „Ko Jehova tave prašo?“ (6–8)

    • Teisingumas, ištikimybė, kuklumas (8)

  • Izraelio kaltė ir bausmė (9–16)

6  Klausykitės, ką kalba Jehova! Stokitės ir dėstykite savo bylą priešais kalnus,jūsų balsą teišgirsta kalvos.+   Išklausykite Jehovos bylą jūs, kalnai,tvirtieji žemės pamatai,+nes Jehova bylinėjasi su savąja tauta,jis kaltina Izraelį:+   „Mano tauta, ką tau padariau? Kuo tave nuvarginau?+ Sakyk, ką turi prieš mane.   Juk išvedžiau tave iš Egipto žemės,+iš vergystės krašto tave išpirkau,+siunčiau pirma tavęs Mozę, Aaroną ir Mirjamą.+   Atsiminki, mano tauta, ką Moabo karalius Balakas buvo sumanęs+ir ką Beoro sūnus Bileamas jam atsakė,+atsimink kelionę nuo Šitimų+ iki Gilgalo+ir tu suprasi, kokie teisūs Jehovos darbai.“   Su kokia dovana man eiti pas Jehovą? Kuo nešinas turėčiau nusilenkt aukštybių Dievui? Gal jam atnešti deginamųjų aukų,atvesti metinių veršiukų?+   Galgi pamaloninčiau Jehovą tūkstančiais avinų,dešimtimis tūkstančių aliejaus upelių?+ O gal turėčiau už maištingus savo darbus atiduot pirmagimį,už nuodėmę paaukoti savo kūno vaisių?+   Tau, žmogau, jis pasakė, kas yra gera. Tad ko Jehova tave prašo? Tiktai daryti, kas teisinga,*+ brangint ištikimybę*+ir eiti kukliai+ su savuoju Dievu.+   Štai aidi mieste Jehovos balsas:„Klausykite rykštės ir to, kuris ją paskyrė!“+ (Kas turi išmanymo, bijosis tavo vardo.) 10  Ar dar yra nedorėlio namuose turto, prikaupto nedorybe? Ar dar yra ten bjaurastis – sumažinta efa*? 11  Nejaugi būčiau be kaltės, jei sverčiau neteisingomis svarstyklėmis,jei maišelyje nešiočiausi apgaulingus svarsčius?+ 12  O šio miesto turtuoliai pilni smurtoir jo gyventojai kalba melus,+liežuvis jų burnoj klastingas.+ 13  „Todėl aš smogsiu ir tave sužeisiu,+nuniokosiu tave už tavo nuodėmes. 14  Tu valgysi, tačiau nepasisotinsiir vaikščiosi tuščiu pilvu.+ Nors savo turtą slėptum, jo neišsaugosi,o jeigu ką išsaugosi, aš atiduosiu kalavijui. 15  Tu sėsi, bet nepjausi,minsi alyvuoges, bet aliejumi nesinaudosi,darysies jauną vyną, bet jokio vyno negersi.+ 16  Tu laikaisi Omrio įstatų ir visko, ką darė Ahabo namai,+seki jų patarimais. Todėl paversiu tave siaubo reginiu,miesto gyventojus – pajuoka*,+ir tau teks kęsti tautų panieką.“+

Išnašos

Pažod. „mylėti ištikimąją meilę“.
Arba „būti teisingam“.
Pažod. „pašvilpa“. Švilpimu tikriausiai buvo išreiškiama nuostaba, pajuoka ar panieka.