Michėjo 7:1-20
7 Vargas man! Esu žmogus, kuris,nuskynus vasaros vaisius*ir nurinkus vynuogių likučius,neberanda pavalgyti nei vynuogių kekės,nei savo mėgstamų ankstyvųjų figų.
2 Ištikimasis pradingo iš žemės,nebeliko tarp žmonių nė vieno doro.+
Visi tyko kraujo,+kiekvienas savo brolį tinklu medžioja.
3 Jų rankos įgudusios daryti bloga.+
Pareigūnas kelia reikalavimus,teisėjas teisia tik už atlygį,+didžiūnas reiškia savo įnorius+ –visi kartu jie pikta rezga.
4 Geriausias iš jų – lyg dagys,doriausias – blogesnis už erškėčių tvorą.
Tačiau ateis jūsų sargybinių išpranašautoji diena, jūsų atsiskaitymo diena,+ir tarp žmonių kils sąmyšis.+
5 Netikėkite bičiuliu,nepasikliaukite draugu.+
Galvok, ką šneki net su ta, kuri guli tavo glėby.
6 Juk sūnus niekina tėvą,duktė eina prieš motiną,+marti – prieš anytą.+
Žmogui jo paties namiškiai yra priešai.+
7 O aš lauksiu Jehovos,+kantriai lauksiu Dievo, savo gelbėtojo.+
Mano Dievas išklausys mane.+
8 Nepiktdžiugiauki, mano prieše.
Nors parpuoliau, aš atsikelsiu,nors tamsybėse tūnau, Jehova bus mano šviesa.
9 Jehovai nusidėjau,+todėl turėsiu jo rūstybę kęsti,kol jis imsis spręsti mano bylą ir apgins mano teises.
Mane į šviesą jis išves,regėsiu jo teisumą.
10 Mano priešas irgi tai matysir gėdytis turės tasai, kuris man sakė:„Kur tas Jehova? Kur tavo Dievas?“+
Aš savo akimis regėsiu,kaip jis bus sutryptas tarytum gatvių purvas.
11 Tą dieną statomos bus tavo sienos,tą dieną tavo ribos prasiplės.
12 Ir žmonės tą dieną eis pas tave iš visur:nuo Asirijos iki Egipto miestų,nuo Egipto iki pat Upės*,nuo jūros iki jūros ir nuo kalno iki kalno.+
13 Dėl gyventojų kaltės, dėl jų piktadarysčių,kraštas virs dykyne.
14 Ganyk lazda savo tautą, savo paveldo kaimenę,+ –tuos, kurie miške, sodo viduryje, vieni gyveno.
Tesigano jie Bašane ir Gileade+ kaip senovės dienomis.
15 „Kaip anomis dienomis, kai išėjote iš Egipto žemės,aš jums parodysiu stebuklų.+
16 Tautos tai matys ir gėdysis, nors ir labai galingos būtų.+
Jos ranka užsiims burną,jų ausys apkurs.
17 Jos laižys žemės dulkes kaip gyvatė,+drebėdamos išlįs iš savo tvirtovių kaip žemės ropliai.
Pas Dievą, pas Jehovą, jos tirtėdamos ateisir jo bijosis.“+
18 Koks dievas gali tau prilygti?
Juk savo paveldo likučiui+ tu atleidi kaltę, nuodėmės neįskaitai.+
Ne amžinai tu rūstausi,juk patinka tau mylėt ištikimąja meile.+
19 Tu vėl mūsų pasigailėsi,+ sutrypsi mūsų kaltes,įmesi į jūros gelmes visas mūsų nuodėmes.+
20 Tu būsi ištikimas Jokūbui,ištikimai mylėsi Abraomą,kaip ir prisiekei mūsų protėviams senovės dienomis.+
