Pakartoto Įstatymo 15:1-23

  • Septintieji – atleidimo nuo skolų metai (1–6)

  • Pagalba vargšams (7–11)

  • Vergams kas septinti metai suteikiama laisvė (12–18)

    • Kokiam vergui perduriama ausis (16, 17)

  • Gyvulių pirmadėliai yra skirti Dievui (19–23)

15  Kas septinti metai bus atleidimo nuo skolų metai.+  Darysite taip: kiekvienas skolintojas dovanos savo artimui skolą, nebereikalaus iš artimo ar brolio jos grąžinti, nes tie metai paskelbti atleidimo metais Jehovos šlovei.+  Skolos gali reikalauti iš svetimtaučio,+ bet savo brolio skolą, kad ir kokia ji būtų, privalai dovanoti.  Tarp jūsų neturi būti vargšų. Jehova tave laiminte laimins krašte, kurį jis pats, tavo Dievas Jehova, atiduoda tau nuosavybėn,+  jei tik paklusi Dievo Jehovos balsui ir tiksliai laikysiesi visų įsakymų, kuriuos šiandien tau perduodu.+  Dievas Jehova tave laimins, kaip yra pažadėjęs, ir tu skolinsi* daugeliui tautų, pačiam skolintis nereikės.+ Tu viešpatausi daugeliui tautų, o tau niekas neviešpataus.+  Jei kuris iš tavo brolių, gyvenančių viename iš miestų žemėje, kurią Jehova, jūsų Dievas, jums duoda, nuskurs, nebūk jam kietaširdis. Varguoliui nieko nešykštėk+ –  dosniai atverk savo ranką,+ skolink visa, ko jam reikia, ko tik jis stokoja.  Sergėkis, kad širdyje neimtum nedorai mąstyti: ‘Artėja septintieji, atleidimo nuo skolų, metai’,+ žiūrėk, kad dėl to suvargusiam broliui nepašykštėtum savo gero, nepaleistum jo tuščiomis. Antraip, jeigu jis šauksis Jehovos, tu būsi užsitraukęs kaltę.+ 10  Duok jam negailėdamas,+ tavo širdis tebūna dosni, tada Jehova, tavo Dievas, laimins visus tavo darbus ir sumanymus.+ 11  Tarp jūsų visada bus vargšų,+ todėl tau ir įsakau: ‘Plačiai atverk delną suvargusiam ir nuskurdusiam broliui savo krašte.’+ 12  Jei tavo tautietis, hebrajas ar hebrajė, tau parsiduoda ir ištarnauja pas tave šešerius metus, septintaisiais turi duoti jam laisvę.+ 13  Suteikdamas vergui laisvę, neišleisk jo tuščiomis. 14  Dosniai aprūpink jį, negailėk nieko iš to, ką turi savo bandoje, ant grendymo, aliejaus ir vyno spaudykloje. Kaip Dievas Jehova tave palaimino, taip ir tu tautiečiui nieko nešykštėk. 15  Nepamiršk, kad pats buvai vergas Egipto žemėje ir kad Dievas Jehova tave išpirko. Todėl šiandien ir duodu tau šitą įsakymą. 16  Bet jeigu vergui patiks pas tave tarnauti, jeigu jis pamils tave ir tavo namiškius ir sakys: ‘Norėčiau likti pas tave’,+ 17  paimsi ylą ir, pastatęs jį prie durų, perdursi jam ausį. Tada jis tau vergaus visą laiką. Tą pat padarysi ir vergei. 18  Nesigailėk, kad turi paleisti vergą į laisvę, nes per tuos šešerius metus jis uždirbo tau dukart daugiau negu samdinys ir tavo Dievas Jehova dosniai tave laimino. 19  Pirmadėlius patinėlius iš savo galvijų bandų, avių ir ožkų kaimenių paskirsi* Jehovai, savo Dievui.+ Galvijo* pirmadėlys jokio darbo nedirbs, avies ir ožkos pirmadėlio nekirpsi. 20  Tu ir tavo šeimyna kasmet valgysite juos savo Dievo Jehovos akivaizdoje, vietoje, kurią Jehova išsirinks.+ 21  Jeigu gyvulys turėtų kokį trūkumą – būtų raišas, aklas ar su kita didele yda, – tokio Dievui Jehovai neaukosite.+ 22  Juos galite valgyti savo miestuose. Tiek švarus, tiek nešvarus žmogus galės valgyti jų mėsą, kaip valgo gazelės mėsą ar elnieną.+ 23  Tik jų kraujo nevalgysite+ – išliesite žemėn kaip vandenį.+

Išnašos

Arba „skolinsi už užstatą“.
Pažod. „pašventinsi“.
Pažod. „Jaučio“.