Pakartoto Įstatymo 2:1-37
2 Paskui, kaip Jehova ir buvo liepęs, patraukėme per dykumą Raudonosios jūros link+ ir ilgai ėjome palei Seyro kalnus.
2 Galiausiai Jehova man tarė:
3 ‘Gana jums keliauti palei šiuos kalnus, sukite į šiaurę.
4 Perduok žmonėms tokį įsakymą: „Eikite Seyro+ paribiu – ten, kur gyvena jūsų broliai, Ezavo palikuoniai.+ Jie bijos jūsų,+ bet būkite atsargūs
5 ir jų nepuldinėkite, nes neduosiu jums tos žemės nė pėdos. Seyro kalnus atidaviau Ezavo nuosavybėn.+
6 Maisto ir vandens pirksite iš jų už pinigus.+
7 Jūsų Dievas Jehova laimino visa, ką darėte, lydėjo jus kiekviename žingsnyje, kai ėjote per šią plačią dykumą. Visus 40 metų Jehova, jūsų Dievas, buvo su jumis ir jūs nieko nestokojote.“’+
8 Taigi mes laikėmės atokiai nuo Seyre gyvenančių savo brolių, Ezavo palikuonių,+ ir nėjome keliu, vedančiu per Arabą, Elatą ir Ecjon Geberą.+
Tada pasukome Moabo dykumos link.+
9 Jehova man tarė: ‘Moabitų nepuldinėkite ir su jais nekariaukite, nes jų žemės neduosiu jums nė lopinėlio. Arą* aš atidaviau Loto palikuoniams.’+
10 Seniau ten gyveno emai+ – galinga ir gausi tauta, aukštaūgiai kaip anakiečiai.
11 Emais moabitai vadino ir refajus,+ nes šie irgi buvo panašūs į anakiečius.+
12 Seyre anksčiau gyveno horai,+ tačiau Ezavo palikuoniai užgrobė jų turtą, juos pačius sunaikino ir įsikūrė jų valdose,+ kaip ir izraelitai padarys krašte, kurį Jehova atiduoda jų nuosavybėn.
13 Dievas dar pasakė: ‘Dabar kelkitės ir pereikite Zeredo slėnį*.’ Taigi perėjome Zeredo slėnį.+
14 Nuo tada, kai iškeliavome iš Kadeš Barnėjos, iki tada, kai kirtome Zeredo slėnį, praslinko 38 metai. Per tą laiką stovykloje išmirė visa ana karių karta, kaip Jehova ir buvo prisiekęs.+
15 Jehovos ranka buvo prieš juos pakelta, kol stovykloje iš jų neliko nė vieno, kol visi pražuvo.+
16 Tai karių kartai išmirus,+
17 Jehova man kalbėjo:
18 ‘Šiandien eisite per Moabo kraštą, per Arą.
19 Kai būsite priėję amonitų kraštą, nepuldinėkite jų ir nepykdykite, nes amonitų žemės jums neduosiu nė lopinėlio, ją atidaviau Loto palikuoniams.’+
20 Jis irgi buvo laikomas refajų kraštu,+ mat kadaise jie ten gyveno. Refajus amonitai vadino zamzumais.
21 Tai buvo galinga ir gausi tauta, aukštaūgiai kaip anakiečiai.+ Bet Jehova nušlavė juos amonitams nuo kelio. Šie užėmė jų žemes ir ten apsigyveno.
22 Tą patį Dievas padarė ir dėl Ezavo palikuonių, gyvenančių Seyre,+ – pašalino iš kelio horus.+ Ezavo palikuoniai įsikūrė jų vietoje ir tebėra ten iki šiol.
23 O avus, kurių žemės plytėjo iki pat Gazos,+ išnaikino iš Kaftoro* atkeliavę kaftoriečiai.+ Ten jie ir įsikūrė.
24 Dievas sakė: ‘Kelkitės ir pereikite Arnono slėnį*.+ Štai atidaviau jums į rankas amoritą Sihoną,+ Hešbono karalių. Užimkite jo žemes, leiskitės į žygį prieš jį.
25 Šiandien aš sukelsiu baimę ir siaubą visoms tautoms po dangumi. Žmonės jūsų bijos ir drebės.’+
26 Tad iš Kedemotų dykumos+ siunčiau pasiuntinius pas Hešbono karalių Sihoną su taikos prašymu:+
27 ‘Leisk pereiti per tavo kraštą. Eisiu tiktai keliu ir nuo jo nekrypsiu nei į dešinę, nei į kairę.+
28 Už pinigus pirksiu iš tavęs maistą ir vandenį, tik leisk eiti per tavo žemę,
29 kaip leido Seyre gyvenantys Ezavo palikuoniai ir Are gyvenantys moabitai, – noriu pasiekti Jordaną ir persikelti į kraštą, kurį Jehova, mūsų Dievas, mums duoda.’
30 Tačiau Hešbono karalius Sihonas per savo valdas mums uždraudė keliauti. Jūsų Dievas Jehova leido jam užsispirti ir jo širdžiai užkietėti,+ kad atiduotų jį į mūsų rankas. Taip galiausiai ir atsitiko.+
31 Tada Jehova man tarė: ‘Žiūrėk, duodu tau Sihoną ir visą jo kraštą. Imkis užkariauti jo valdas.’+
32 Sihonas su visais savo kariais atžygiavo prie Jahaco kovoti prieš mus+
33 ir Dievas Jehova atidavė jį mums į rankas. Mes jį nugalėjome – ir jo sūnus, ir karius.
34 Užėmėme visus miestus ir juos sunaikinome. Nepalikome gyvų nei vyrų, nei moterų, nei vaikų – nė vieno žmogaus.+
35 Iš ten pasiėmėme tik gyvulius ir kitą grobį.
36 Nuo Aroero,+ esančio Arnono slėnio* pakraštyje (įskaitant miestą pačiame slėnyje), iki pat Gileado nebuvo miesto, kurio nebūtume nugalėję. Visus juos Dievas Jehova įdavė mums į rankas.+
37 Tačiau į amonitų valdas+ – Jaboko slėnį*,+ aukštumų miestus ir žemes, kur mūsų Dievas Jehova buvo uždraudęs įkelti koją, – jūs nėjote.
