Pakartoto Įstatymo 33:1-29
33 Štai kokį palaiminimą Dievo vyras Mozė prieš mirtį ištarė Izraelio tautai.+
2 Jis kalbėjo:
„Jehova atėjo nuo Sinajaus,+suspindo jiems nuo Seyro,savo šlove nušvito nuo Parano aukštumų.+
Su juo buvo angelų galybės*,+dešinėje – jo karžygiai.+
3 Jis pamilo savo tautą;+visi jos šventieji – jo rankoje.+
Jie susėdo jam prie kojų+ir ėmė klausytis jo žodžių.+
4 (Mozė mums davė Įstatymą+ –tai Jokūbo bendruomenės paveldas.+)
5 Drauge susirinkus tautos vadovams+ir visoms Izraelio giminėms,+Dievas tapo Ješurūno*+ karaliumi.
6 Tebūna gyvas, tenemiršta Rubenas,+tenesumažėja jo žmonių.“+
7 Judą jis laimino tokiais žodžiais:+
„O Jehova, išgirsk Judo balsą,+sugrąžink jį pas savo žmones.
Savo rankomis jis gynė tai, kas jam priklauso,padėk jam kovoje su priešais.“+
8 Apie Levį jis sakė:+
„Tavo* Tumimai ir Urimai+ duoti tavo ištikimajam,+tam, kurį mėginai prie Masos,+su kuriuo susiginčijai prie Meribos vandenų,+
9 kuris apie tėvą ir motiną kalbėjo: ‘Man jie svetimi.’
Jis net savo brolių nepripažino,+savo vaikų nepaisė,nes pakluso tavajam žodžiui,tavo sandoros laikėsi.+
10 Temoko jis Jokūbą tavo teisinių nuostatų,+Izraelį – tavo Įstatymo.+
Teaukoja tau kvapius smilkalus,+tededa ant tavo aukuro atnašą.+
11 Suteik, Jehova, jam stiprybės,maloningai pažvelk į jo rankų darbus.
Sulaužyk kojas* tiems, kas prieš jį stoja,kas jo nekenčia, – kad nebepakiltų.“
12 Apie Benjaminą jis sakė:+
„Tegyvena saugiai Jehovos numylėtinis.
Visą dieną jo globojamas,jis gyvens jam ant nugaros*.“
13 Apie Juozapą jis sakė:+
„Telaimina jo kraštą Jehova+rinktinėmis dangaus dovanomis,rasos lašeliais, versmėmis iš gelmių,+
14 puikiausiais saulės vaisiais,gausiu derliumi kas mėnesį,+
15 senųjų* kalnų turtais,+ilgaamžių kalvų gėrybėmis,
16 žemės dovanomis, viskuo, kas joje,+malone to, kuris dygiakrūmyje apsireiškė.+
Teapvainikuoja visa tai Juozapo galvą,viršugalvį to, kuris iškeltas aukščiau savo brolių.+
17 Jo didybė – tarsi pirmadėlio jaučio,ragai – tarsi laukinio jaučio*.
Jis badys jais tautas,visas iki žemės pakraščių.
Jo ragai – dešimtys tūkstančių iš Efraimo+ir tūkstančiai iš Manaso.“
18 Apie Zabuloną jis sakė:+
„Džiaukis, Zabulone, savo kelionėse,o tu, Isachare, savo palapinėse.+
19 Jie kvies tautas į kalnąir ten aukos teisumo aukas.
Jie iškels* iš jūros didžiulius lobius,iš smėlio – paslėptas gėrybes.“
20 Apie Gadą jis sakė:+
„Palaimintas, kas plečia Gado ribas.+
Jis guli tarsi liūtas,pasiruošęs nuplėšti ir ranką, ir galvą.
21 Jis pasiims geriausiąją dalį+ –dalį, paskirtą įstatymo davėjo.+
Tautos vadams susibūrus,jis vykdys Jehovos teisingumą,teisminius nuosprendžius Izraeliui.“
22 Apie Daną jis sakė:+
„Danas yra liūto jauniklis,+jis iššoks iš Bašano.“+
23 Apie Naftalį jis sakė:+
„Naftalis džiaugiasi Jehovos malone,yra visokeriopai jo laiminamas.
Valdyk ir vakarus, ir pietus.“
24 Apie Ašerą jis sakė:+
„Ašero palaiminimas – jo sūnūs.
Tebūna jis savo brolių giriamasir temirko savo pėdas aliejuje.
25 Geležis ir varis yra tavo vartų užkaiščiai,+tad būsi saugus visas savo gyvenimo dienas*.
26 Nėra lygių Ješurūno+ Dievui+ –tam, kuris atskuba dangumi tau padėti,atskrieja ant debesų savo šlovėje.+
27 Dievas – prieglobstis nuo senų laikų,+jo amžinosios rankos tave neša.+
Jis išvarys priešus tau iš akių,+jis tars: ‘Nušluok juos!’+
28 Izraelis gyvens ramybėje,trykš Jokūbo versmėgrūdų ir jauno vyno krašte,+po rasojančiu dangumi.+
29 Laimingas tu, Izraeli!+
Ar yra kita tokia tauta,+kurią gelbėtų Jehova?+
Jis – tave saugantis skydas,+tavo pergalingas kalavijas.
Priešai prieš tave parklups+ir tu minsi jiems ant sprando*.“
Išnašos
^ Arba „dešimtys tūkstančių šventųjų“.
^ Išvertus – „teisusis“. Turimas omenyje Izraelis.
^ Įvardžiais „tavo“ šioje eilutėje įvardijamas Dievas.
^ Arba „šlaunis“.
^ Pažod. „tarp pečių“.
^ Arba galbūt „rytinių“.
^ Tikriausiai turimas omenyje tauras.
^ Pažod. „žįs“.
^ Pažod. „tavo stiprybė bus kaip tavo diẽnos“.
^ Arba galbūt „mindžiosi jų aukštumas“.
