Patarlių 25:1-28

  • „Paslapčių neišpasakok“ (9)

  • Laiku ištarti žodžiai – aukso obuoliai (11)

  • „Į kaimyno namus kojos dažnai nekelk“ (17)

  • Krauk žarijas priešui ant galvos (21, 22)

  • Gera žinia – lyg šaltas vanduo (25)

25  Štai kitos Saliamono patarlės,+ kurias rinko ir perrašinėjo Judo karaliaus Ezekijo+ vyrai.   Dievo šlovė – laikyti dalykus paslaptyje,+karalių šlovė – visokius reikalus išaiškinti.   Kaip dangaus aukštybės ir žemės gelmės,tokia pat neištiriama karaliaus širdis.   Pašalink priemaišas iš sidabro,ir jis taps grynas.+   Pašalink nedorėlį iš karaliaus akivaizdos,ir jo soste įsitvirtins teisingumas.+   Nesiaukštink karaliaus akyse+ir neužsiimk vietos tarp didžiūnų.+   Geriau, kad jis tave pakviestų: „Ateik arčiau“,negu kad pažemintų kilmingųjų akivaizdoje.+   Neskubėk kelti artimui bylos,nes ką darysi, kai jis atėjęs tave sugėdins?+   Išsiaiškinkite su artimu vienu du+ir kitiems jo paslapčių* neišpasakok,+ 10  kad kas nors, tai išgirdęs, neimtų tavęs gėdintiir kad nepaskleistum blogų kalbų, nes savo žodžių nebeatsiimsi. 11  Laiku ištarti žodžiai –tarsi aukso obuoliai sidabro padėkle*.+ 12  Lyg auksinis auskaras, lyg gryno aukso puošmenayra išmintingo žmogaus papeikimas klusiai ausiai.+ 13  Patikimas pasiuntinys jį siuntusiamyra tarsi šaltas sniegas pjūties dieną,tikra atgaiva šeimininko sielai.+ 14  Tarsi debesys ir vėjas be lietausyra tas, kuris giriasi duosiąs dovaną, bet jos taip ir neduoda.+ 15  Kantrybe galima laimėti vado prielankumą,maloniais žodžiais* – sutrupinti kaulą.+ 16  Jei radai medaus, valgyk tiek, kad pasisotintum,nes jei persisotinsi, turėsi išvemti.+ 17  Į kaimyno namus kojos dažnai nekelk,kad jam nenusibostum ir jis neimtų tavęs nekęsti. 18  Tarsi vėzdas, kalavijas ar nusmailinta strėlėyra žmogus, melagingai liudijantis prieš savo artimą.+ 19  Pasitikėti klastūnu nelaimės dieną –tai lyg kramtyti nulūžusiu dantimi ar klibinkščiuoti raiša koja. 20  Dainuoti dainas nuliūdusiai širdžiai –tai lyg nuvilkti drabužį šaltą dienąar užpilti acto ant šarmo.+ 21  Jei tavo priešas alksta, duok jam duonos,jeigu trokšta, duok vandens+ – 22  taip krausi kaitrias žarijas jam ant galvos,*+ir Jehova tau atlygins. 23  Kaip šiaurys vėjas atpučia liūtį,taip liežuvautojo liežuvis sukelia rūstybę.+ 24  Geriau gyventi kampe ant stogonegu vienuose namuose su vaidinga* žmona.+ 25  Tarsi šaltas vanduo nuvargusiai sielaiyra gera žinia iš tolimo krašto.+ 26  Nedorėlio valiai pasiduodantis* teisusisyra lyg drumzlinas upelis ar užterštas šulinys. 27  Negerai persivalgyti medaus,+ir siekti sau garbės nėra garbinga.+ 28  Žmogus, neturintis savitvardos,*yra tarsi miestas su pralaužta siena.+

Išnašos

Arba „bet kitų žmonių paslapčių“.
Arba „puošmenose“.
Pažod. „maloniu liežuviu“.
Kaip žarijos išlydo metalo rūdą, taip geri darbai suminkština širdį.
Arba „priekabia“.
Arba „Nedorėlio akivaizdoje krūpčiojantis“.
Pažod. „nesuvaldantis savo dvasios“.