Patarlių 26:1-28

  • Tinginys (13–16)

  • Nesikišk į kivirčą (17)

  • Pamišėlis suklaidina ir sako: „Aš tik pajuokavau“ (18, 19)

  • Nesant malkų gęsta ugnis (20, 21)

  • „Liežuvautojo žodžiai – tikri skanėstai“ (22)

26  Kaip sniegas vasarą ar lietus per pjūtį,taip garbė nepritinka kvailiui.+   Paukštis ne šiaip sau sprunka, kregždė ne šiaip lakioja,taip ir prakeiksmas krinta ne be priežasties.*   Botagas – arkliui, kamanos – asilui,+o lazda – kvailio nugarai.+   Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą,kad nebūtum toks kaip jis.   Kita vertus, atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą,kad nemanytų esąs išmintingas.+   Kas patiki reikalą kvailiui,tas sau koją pjauna, pats save žaloja*.   Patarlė kvailio burnoje –tarsi raišos luošio kojos.+   Liaupsinti kvailį –tai dėti akmenį į svaidyklę.+   Patarlė kvailio burnoje –tarsi dygiažolė girtuoklio rankoje. 10  Kas nusamdo kvailį ar praeivį,yra tarsi lankininkas, šaudantis, kur papuola*. 11  Kaip šuo grįžta prie savo vėmalų,taip kvailys kartoja savo kvailystes.+ 12  Matei žmogų, kuris laiko save išmintingu?+ Kvailys teikia daugiau vilčių už jį. 13  „Liūtas ant kelio, – teisinasi tinginys, –liūtas gatvėje slankioja!“+ 14  Kaip durys sukiojasi ant vyrių,taip tinginys vartosi guolyje.+ 15  Tinginys įkiša ranką į dubenį,bet prie burnos pakelti nebepajėgia.+ 16  Tinginys mano esąs išmintingesnisuž septynis protingai šnekančius žmones. 17  Praeivis, užsiplieskiantis dėl kitų kivirčo,*yra kaip tas, kuris griebia šunį už ausų.+ 18  Tarsi pamišėlis, laidantis liepsnojančias ietis ir mirtinas strėles, 19  yra žmogus, kuris suklaidina kaimyną ir sako: „Aš tik pajuokavau.“+ 20  Nebėra malkų, ir ugnis gęsta,nebėra šmeižiko, ir liaujasi kivirčas.+ 21  Anglys – žarijoms, malkos – ugniai,o vaidingas žmogus – ginčui įžiebti.+ 22  Liežuvautojo žodžiai – tikri skanėstai,jie nuslysta tiesiai į vidurius.+ 23  Meilūs piktaširdžio žodžiai –tai sidabras, dengiantis molinį indą.+ 24  Žodžiais žmogus neapykantos neparodo,bet jo širdis rezga apgaulę. 25  Kad ir maloniai kalbėtų, nepasitikėk juo,nes jo širdyje – septynios nedorybės. 26  Nors neapykantą jis gudriai slepia,jo nedorumas bendruomenėje išaiškės. 27  Kas kasa duobę kitam, pats į ją įkris,ir akmuo užriedės ant to, kas jį parita.+ 28  Melagingas liežuvis nekenčia tų, kuriuos plaka,ir meilikaujanti burna užtraukia pražūtį.+

Išnašos

Arba galbūt „Kaip paukštis pralekia pro šalį ir kregždė praskrenda, taip aplenkia ir nepelnytas prakeiksmas“.
Pažod. „geria smurtą“.
Arba „žalojantis visus iš eilės“.
Arba galbūt „kuris kišasi į svetimą kivirčą“.