Pradžios 21:1-34
21 Jehova nepamiršo Saros ir to, ką buvo jai sakęs. Savo pažadą Jehova įvykdė.+
2 Sara tapo nėščia+ ir atėjus metui, apie kurį kalbėjo Dievas,+ senatvės sulaukusiam Abraomui pagimdė sūnų.
3 Kūdikį, kurį Sara jam pagimdė, Abraomas pavadino Izaoku.+
4 Aštuntą dieną Abraomas Izaoką apipjaustė, kaip Dievas ir buvo paliepęs.+
5 Kai gimė Izaokas, Abraomui buvo 100 metų.
6 Sara sakė: „Tai bent juoką man Dievas iškrėtė! Kas tik apie tai sužinos, juoksis drauge su manimi*.“
7 Ir pridūrė: „Kas būtų Abraomui pasakęs, kad Sara dar žindys vaikus? Vis dėlto jo senatvėje pagimdžiau jam sūnų.“
8 Vaikas paaugo ir buvo nujunkytas. Nujunkymo dieną Abraomas iškėlė dideles vaišes.
9 Sara pastebėjo, kad egiptietės Hagaros sūnus,+ kurį ši buvo pagimdžiusi Abraomui, šaiposi iš Izaoko.+
10 Ji Abraomui tarė: „Išvaryk tą vergę ir jos sūnų, nes jos sūnus nesidalys paveldo drauge su mano sūnumi Izaoku!“+
11 Abraomui šie Saros žodžiai labai nepatiko.+
12 Bet Dievas tarė Abraomui: „Nesisielok dėl vaiko ir dėl vergės. Paklausyk Saros, nes tavo palikuoniais vadinsis tie, kurie kils iš Izaoko.+
13 Iš vergės sūnaus+ taip pat iškildinsiu tautą,+ nes ir jis yra tavo palikuonis.“
14 Taigi atsikėlęs anksti rytą Abraomas paėmė duonos, odinę vandens ir užkėlęs Hagarai ant pečių išleido ją drauge su sūnumi.+ Išėjusi moteris klaidžiojo Beer Šebos+ dykumoje.
15 Vandeniui odinėje išsibaigus, ji paliko sūnų po krūmu.
16 Atsitraukusi maždaug per lanko šūvį, atsisėdo ir sakė: „Negaliu žiūrėti, kaip vaikas miršta.“ Ji sėdėjo ten ir graudžiai verkė.
17 Dievas išgirdo vaiko balsą.+ Dievo angelas pašaukė Hagarą iš dangaus ir tarė:+ „Kas tau, Hagara? Nebijok, Dievas išgirdo tavo sūnaus balsą.
18 Stokis, pakelk vaiką ir rūpinkis juo; iš jo aš iškildinsiu didelę tautą.“+
19 Dievas atvėrė Hagarai akis ir ji pamatė šulinį. Nuėjusi prisėmė odinę vandens ir pagirdė sūnų.
20 Jaunuolis+ augo ir Dievas buvo su juo. Jis gyveno tyruose ir tapo lankininku,
21 jo namai buvo Parano dykuma.+ Motina jam surado žmoną iš Egipto krašto.
22 Anuo laiku Abimelechas drauge su savo kariuomenės vadu Picholu Abraomui kalbėjo: „Dievas yra su tavimi, kad ir ką darytum.+
23 Užtat prisiek man Dievu, kad nei su manimi, nei su mano vaikais, nei su mano vaikų vaikais nesielgsi klastingai ir kad man ir kraštui, kuriame gyveni, būsi toks pat geras, koks aš buvau tau*.“+ –
24 „Prisiekiu“, – atsakė Abraomas.
25 Vis dėlto Abraomas papriekaištavo Abimelechui, kad šio tarnai užgrobė jo šulinį.+
26 Abimelechas teisinosi: „Aš nežinau, kas tai padarė. Tu nieko man nesakei, iki pat šiandien nieko apie tai negirdėjau.“
27 Tuomet Abraomas davė Abimelechui avių ir galvijų, ir jiedu sudarė sandorą.
28 Septynias jaunikles aveles Abraomas atskyrė nuo kaimenės.
29 Abimelechas Abraomo paklausė: „Kam atskyrei tas septynias aveles?“
30 Šis atsakė: „Priimk tas septynias jaunikles aveles iš manęs kaip liudijimą, kad aš iškasiau šitą šulinį.“
31 Tą vietą jis pavadino Beer Šeba*,+ nes ten abu davė priesaiką.
32 Taigi, kai jiedu sudarė Beer Šeboje sandorą,+ Abimelechas su savo kariuomenės vadu Picholu sugrįžo į filistinų+ žemę.
33 Paskui Beer Šeboje Abraomas pasodino eglūną ir šaukėsi ten amžinojo Dievo,+ Jehovos, vardo.+
34 Abraomas filistinų žemėje pasiliko gan ilgai.+
