Pradžios 39:1-23

  • Juozapas Potifaro namuose (1–6)

  • Juozapas atmeta Potifaro žmonos viliones (7–20)

  • Juozapas kalėjime (21–23)

39  Juozapą izmaelitai+ nugabeno į Egiptą+ ir ten jį nupirko egiptietis, vardu Potifaras.+ Jis buvo faraono pareigūnas, sargybos viršininkas.  Jehova globojo Juozapą,+ todėl jam sekėsi ir šeimininko egiptiečio namuose jam buvo patikėta pareigų.  Šeimininkas matė, kad Jehova yra su Juozapu ir kad visa, ką jis daro, Jehova laimina.  Juozapas pelnė malonę Potifaro akyse ir tapo jo patarnautoju. Šis paskyrė Juozapą visų savo namų prižiūrėtoju, pavedė jam visa, ką turėjo.  Nuo tada, kai egiptietis patikėjo jam savo namus ir visa, ką turi, Jehova dėl Juozapo jo namus laimino. Jehova laimino visa, ką jis turėjo namuose ir laukuose.+  Taigi šeimininkas atidavė Juozapui prižiūrėti visą savo nuosavybę ir pats niekuo nebesirūpino, vien tik savo valgiu. O Juozapas buvo gražiai nuaugęs, dailus vyras.  Juozapą netruko įsižiūrėti šeimininko žmona ir sykį tarė vaikinui: „Sugulk su manimi.“  Bet šis atsisakė. „Kaip žinai, šeimininkas niekuo namuose nebesirūpina, – tarė jis. – Visa patikėjo man prižiūrėti.  Šiuose namuose nėra už mane viršesnio ir nėra nieko, kas nebūtų man pavesta, išskyrus tave, nes tu jo žmona. Kaip tad galėčiau taip nedorai pasielgti ir nusidėti Dievui?“+ 10  Nors moteris diena po dienos Juozapą kalbino, jis nesutiko su ja sugulti nė pas ją būti. 11  Vieną dieną, kai namuose nebuvo jokio kito tarno, Juozapas atėjo į namus atlikti savo darbų. 12  Šeimininkė stvėrė jam už drabužio ir tarė: „Sugulk su manimi!“ Bet Juozapas, palikęs drabužį jos rankose, išbėgo laukan. 13  Laikydama drabužį, kurį Juozapas paliko, 14  ji ėmė šauktis savo namų vyrų. „Tik pažiūrėkit! – sakė ji. – Atvedė mums tą hebrają, kad iš mūsų pasityčiotų! Įslinko pas mane norėdamas sugulti, bet aš ėmiau šaukti visu balsu. 15  Kai pradėjau šaukti, jis paliko šalia manęs drabužį ir išbėgo laukan.“ 16  Juozapo drabužį ji laikė pas save, kol namo sugrįžo šeimininkas. 17  Vyrui ji pasakojo tą patį: „Tas hebrajas, tas tarnas, kurį pas mus atvedei, atėjo iš manęs pasityčioti. 18  Kai visu balsu ėmiau šaukti, jis paliko drabužį prie manęs ir išbėgo laukan.“ 19  Išgirdęs žmoną sakant: „Štai kaip su manimi pasielgė tavo tarnas“, šeimininkas užsidegė pykčiu. 20  Jis įmesdino Juozapą į kalėjimą, kur buvo laikomi valdovo kaliniai. Taip Juozapas atsidūrė kalėjime.+ 21  Bet Jehova ir čia Juozapo nepaliko. Jis toliau rodė jam ištikimąją meilę ir nuteikė kalėjimo viršininką elgtis su juo maloningai.+ 22  Viršininkas pavedė Juozapui visus kalinius, ir šis prižiūrėjo viską, ką jie darė.+ 23  Tuo, ką patikėjo Juozapui, kalėjimo viršininkas pats nebesirūpino, nes Jehova buvo su Juozapu. Jehova laimino viską, ką jis darė, tad jam sekėsi.+

Išnašos