Pradžios 47:1-31

  • Jokūbas pristatomas faraonui (1–12)

  • Išmintingas Juozapo vadovavimas (13–26)

  • Izraelis apsigyvena Gošene (27–31)

47  Taigi Juozapas nuvyko pas faraoną ir pranešė:+ „Mano tėvas ir broliai su savo kaimenėmis ir bandomis ir su viskuo, ką turi, atkeliavo iš Kanaano krašto. Dabar jie yra Gošeno žemėje.“+  Jis atsivedė penkis savo brolius ir pristatė juos faraonui.+  Faraonas Juozapo brolių paklausė: „Kuo jūs užsiimate?“ – „Mes, tavo tarnai, esame avių ganytojai, kaip ir mūsų protėviai“,+ – atsakė šie.  Faraonui jie kalbėjo: „Atvykome kurį laiką pagyventi tavo krašte,+ nes dėl nuožmaus bado Kanaane+ tavo tarnų kaimenėms nebeliko ganyklų. Prašome leisti savo tarnams kurtis Gošeno žemėje.“+  Faraonas Juozapui tarė: „Tavo tėvas ir broliai atkeliavo pas tave.  Egiptas yra tavo žinioje, tad įkurdink savo tėvą ir brolius geriausioje šalies srityje.+ Tegyvena jie Gošeno žemėje. Ir jei žinai tarp jų kokių sumanių vyrų, paskirk jiems mano kaimenių priežiūrą.“  Tada Juozapas atvedė savo tėvą Jokūbą ir pristatė faraonui. Jokūbas faraoną palaimino.  Faraonas jį paklausė: „Kiek tau metų?“ –  „Mano klajonių metų yra šimtas trisdešimt, – atsakė Jokūbas. – Nedaug tų metų ir visi jie vargo kupini.+ Mano gyvenimas trumpesnis už mano protėvių gyvenimą, už jų klajonių metus.“+ 10  Tai taręs Jokūbas palaimino faraoną ir išėjo. 11  Taigi Juozapas įkurdino savo tėvą ir brolius Egipto žemėje. Pagal faraono įsakymą jis davė jiems nuosavybę geriausioje šalies vietoje, Ramzio srityje.+ 12  Savo tėvui, broliams ir visai savo tėvo šeimynai Juozapas tiekė maistą – kiekvienai šeimai pagal vaikų skaičių. 13  Visame tame krašte nebeliko maisto, nes badas buvo smarkus. Egipto šalį ir Kanaano šalį badas labai nualino.+ 14  Visus pinigus, už kuriuos Egipto ir Kanaano gyventojai pirko grūdus,+ Juozapas surinkdavo ir pristatydavo į faraono rūmus. 15  Kai pinigai Egipto šalyje ir Kanaano šalyje išsibaigė, visi egiptiečiai ėjo pas Juozapą. „Duok mums maisto, kad nemirtume tavo akyse, – prašė jie. – Mes visai nebeturime pinigų.“ 16  Juozapas jiems kalbėjo: „Kad jau nebeturite pinigų, veskite čia savo gyvulius. Mainais už juos duosiu maisto.“ 17  Taigi žmonės pradėjo varyti pas Juozapą savo gyvulius. Juozapas davė žmonėms maisto mainais už arklius, avių ir ožkų kaimenes, galvijų bandas ir asilus. Mainais už gyvulius Juozapas tais metais aprūpino žmones maistu. 18  Tie metai baigėsi. Kitais metais žmonės vėl ėjo pas Juozapą. „Nebegalime tylėti, – sakė jie. – Turime pasakyti savo šeimininkui, kad pinigus ir gyvulių bandas jam jau atidavėme. Nebėra ko mūsų šeimininkui duoti, tik save pačius ir savo laukus beturime. 19  Nejau leisi mums mirti iš bado, pražūti tiek mums, tiek mūsų laukams? Mainais už maistą imk mus pačius ir mūsų žemes. Būsime faraono vergai ir atiduosime jam savo žemes. Duok mums sėklos, kad išgyventume, kad nepražūtume nei mes, nei mūsų žemės.“ 20  Taip Juozapas supirko faraonui visą egiptiečių žemę – vaduodamiesi nuo bado egiptiečiai ją pardavė. Visa žemė tapo faraono nuosavybe. 21  Visoje Egipto šalyje – nuo vieno jos krašto iki kito – Juozapas perkėlė žmones į miestus.+ 22  Tik žynių žemių jis nesupirko.+ Šie buvo išlaikomi faraono, valgė faraono tiekiamą maisto davinį. Todėl jie savo žemių nepardavė. 23  Juozapas žmonėms sakė: „Jus ir jūsų žemes aš nupirkau faraonui. Užtat imkite sėklos ir apsėkite savo laukus. 24  Nuėmę derlių, atiduosite penktadalį faraonui,+ o keturios dalys liks jums, kad turėtumėte sėklos laukams apsėti ir maisto sau, savo namiškiams ir savo vaikams.“ 25  Žmonės atsakė: „Tu išgelbėjai mums gyvybę.+ Tebūna mums maloningas mūsų viešpats, ir mes vergausime faraonui.“+ 26  Tada Juozapas išleido įstatymą, galiojantį Egipto krašte iki šių dienų, – kad penktadalis derliaus priklauso faraonui. Tik žynių žemės faraonui neperėjo.+ 27  Izraelis pasiliko Egipto šalyje, Gošeno žemėje,+ ir joje įsikūrė. Jo palikuonių daugėjo ir jie tapo labai gausūs.+ 28  Egipto krašte Jokūbas pragyveno 17 metų; iš viso jis sulaukė 147 metų.+ 29  Artinantis mirčiai,+ Izraelis pasikvietė savo sūnų Juozapą ir tarė: „Būk man maloningas. Pakišk ranką man po šlaunimi ir pažadėk, kad parodysi man gerumą* ir ištikimybę ir manęs nelaidosi Egipte.+ 30  Kai numirsiu,* išgabenk mano palaikus iš Egipto ir palaidok mano protėvių kapavietėje.“+ – „Padarysiu, kaip prašai“, – pažadėjo Juozapas. 31  Izraelis tarė: „Prisiek man.“ Juozapas prisiekė,+ ir Izraelis sėdėdamas savo lovos galvūgalyje nusilenkė.+

Išnašos

Arba „ištikimą meilę“.
Pažod. „Kai atgulsiu su tėvais“.