Skaičių 36:1-13
-
Santuokos įstatymas moterims, gaunančioms paveldą (1–13)
36 Juozapo sūnaus Manaso sūnaus Machyro sūnaus Gileado kilties+ vyriausieji atėjo pas Mozę ir tautos vadus, Izraelio kilčių vyriausiuosius,
2 ir tarė: „Mūsų viešpatie, Jehova tau įsakė išdalyti burtais žemę izraelitams.+ Taip pat, viešpatie, Jehova tau liepė mūsų brolio Celofhado paveldą atiduoti jo dukterims.+
3 Jeigu jos ištekės už vyrų iš kitos Izraelio giminės, joms priklausančios žemės bus paimtos iš mūsų tėvų paveldo ir pridėtos prie giminės, į kurią merginos bus nutekėjusios. Taigi mes prarasime dalį paveldo, kuris mums atiteko burtais.
4 Atėjus jubiliejaus metams,+ moterų paveldas galiausiai liks giminei, į kurią jos nutekėjo. Šitaip mes neteksime dalies mūsų tėvų paveldo.“
5 Tada Mozė perdavė izraelitams Jehovos žodžius: „Juozapo giminės vyrai teisingai sako.
6 Todėl Jehovos nutarimas dėl Celofhado dukterų yra toks: ‘Jos gali tekėti tik už vyro iš savo tėvo giminės.
7 Izraelitų paveldas negali pereiti iš vienos giminės kitai – visi izraelitai turi išsaugoti savo protėvių paveldą.
8 Jeigu Izraelyje mergina paveldi žemę, ji turi ištekėti už vyro iš savo tėvo giminės,+ kad izraelitai neprarastų protėvių paveldo.
9 Paveldas negali pereiti iš vienos giminės kitai, nes kiekviena Izraelio giminė savo paveldą privalo išsaugoti.’“
10 Celofhado dukterys padarė taip, kaip Jehova liepė Mozei.+
11 Jos visos – Machla, Tirca, Hogla, Milka ir Noja+ – ištekėjo už savo tėvo brolių sūnų.
12 Merginos nutekėjo į Juozapo sūnaus Manaso palikuonių kiltis ir taip jų paveldas liko jų giminėje.
13 Šiuos įsakymus ir teisinius potvarkius Jehova davė izraelitams per Mozę, kai jie buvo Moabo plynėse prie Jordano, ties Jerichu.+
