Teisėjų 2:1-23
2 Jehovos angelas+ atėjo iš Gilgalo+ į Bochimus ir tarė: „Aš išvedžiau jus iš Egipto žemės į kraštą, kurį buvau prisiekęs atiduoti jūsų protėviams.+ Sakiau: ‘Niekada nesulaužysiu sandoros, kurią su jumis esu sudaręs.+
2 O jūs nesudarysite sandoros su šio krašto gyventojais+ ir jų aukurus nugriausite.’+ Tačiau mano balso jūs neklausėte.+ Kodėl taip darėte?
3 Dėl to, kaip ir buvau sakęs, iš jūsų akivaizdos jų neišvarysiu.+ Jie įvilios jus į spąstus,+ jų dievai atitrauks jus nuo manęs.’“+
4 Kai Jehovos angelas pasakė tuos žodžius, visa Izraelio tauta ėmė garsiai verkti.
5 Todėl tą vietą jie pavadino Bochimais* ir tenai aukojo Jehovai.
6 Jozuė paleido žmones, ir jie nuėjo užimti krašto, nuėjo kiekvienas į savo paveldą.+
7 Izraelitai tarnavo Jehovai per visas Jozuės dienas, o Jozuei mirus – per visas dienas seniūnų, mačiusių darbus, kuriuos Jehova darė Izraelio labui.+
8 Nūno sūnus Jozuė, Jehovos tarnas, mirė sulaukęs 110 metų.+
9 Jis buvo palaidotas savo paveldo žemėje Timnat Herese,+ kuris yra Efraimo aukštumose, į šiaurę nuo Gaašo kalno.+
10 Visa ta karta nuėjo ten, kur protėviai,* o po jos atėjusi karta Jehovos nepažinojo ir nebuvo mačiusi, ką jis padarė dėl Izraelio.
11 Izraelitai darė, kas bloga Jehovos akyse, ir garbino baalus.+
12 Jie paliko Jehovą, savo tėvų Dievą, kuris išvedė juos iš Egipto žemės.+ Izraelitai ėjo paskui kitus dievus, aplinkinių tautų dievus,+ lenkėsi jiems ir taip Jehovą skaudino.+
13 Jie atsimetė nuo Jehovos ir garbino Baalą ir Astartės atvaizdus.+
14 Jehova užsidegė pykčiu ant Izraelio, todėl paliko jį plėšikams ir tie jį apiplėšinėjo.+ Jis atidavė* izraelitus aplinkui gyvenančioms tautoms į rankas,+ ir izraelitai nebeįstengė prieš jas atsilaikyti.+
15 Kad ir ką izraelitai darydavo, Jehova prieš juos pakildavo ir užtraukdavo nelaimę,+ – kaip Jehova buvo sakęs, taip ir darydavo, Jehova laikėsi savo priesaikos.+ Izraelitai tuomet baisiai vargdavo,+
16 ir Jehova pašaukdavo jiems teisėjų, kad šie gelbėtų juos nuo plėšikų rankos.+
17 Bet izraelitai neklausė netgi teisėjų – garbino kitus dievus* ir jiems lenkėsi. Jie netrukdavo pasukti į klystkelį, elgėsi kitaip nei jų protėviai – tie, kurie Jehovos įstatymų klausė.+
18 Kai Jehova pašaukdavo izraelitams teisėją,+ per visas to teisėjo gyvenimo dienas Jehova būdavo su juo ir gelbėdavo izraelitus nuo priešų rankos. Mat Jehova pagailėdavo izraelitų,+ regėdamas, kad tie aimanuoja ir kenčia nuo engėjų ir skriaudėjų.+
19 Tačiau teisėjui mirus jie vėl nupuldavo – eidavo paskui kitus dievus, juos garbindavo ir jiems lenkdavosi.+ Izraelitai elgėsi blogiau už savo tėvus – buvo užsispyrę ir toliau darė savo darbus.
20 Jehova užsidegė pykčiu ant Izraelio+ ir pasakė: „Ši tauta sulaužė mano sandorą,+ kurios laikytis buvau įsakęs jų protėviams. Manęs ji neklausė,+
21 todėl neišvarysiu nė vienos iš tautų, kurios Jozuei mirus liko neišvarytos.+
22 Taip izraelitus išmėginsiu, ar jie laikysis Jehovos nurodyto kelio,+ ar juo eis, kaip jų protėviai ėjo.“
23 Taigi Jehova leido toms tautoms likti – iš karto jų neišvarė ir Jozuei į rankas jų neatidavė.
