Danieliaus 5:1-31
5 Karalius Belšacaras+ tūkstančiui savo didžiūnų iškėlė didelę puotą ir visų akivaizdoje gėrė vyną.+
2 Apsvaigęs nuo vyno, Belšacaras įsakė atnešti aukso ir sidabro indus, kuriuos jo tėvas Nebukadnecaras buvo paėmęs iš šventyklos Jeruzalėje,+ mat užsimanė iš jų gerti sykiu su savo didžiūnais, žmonomis ir sugulovėmis.
3 Taigi jiems atnešė aukso indus, paimtus iš šventyklos, iš Dievo Namų Jeruzalėje, ir karalius su savo didžiūnais, žmonomis ir sugulovėmis iš jų gėrė.
4 Jie gėrė vyną ir šlovino dievus, padarytus iš aukso ir sidabro, iš vario, geležies, medžio ir akmens.
5 Kaip tik tada pasirodė žmogaus ranka ir ėmė rašyti ant karaliaus rūmų sienos tinko, priešais žibintuvą. Karalius, matydamas, kaip toji ranka rašo,
6 išblyško*, jo mintys kėlė jam siaubą, iš baimės šlaunys drebėjo+ ir keliai tirtėjo.
7 Tada karalius ėmė šaukti, kad būtų atvesti būrėjai, chaldėjai* ir žvaigždininkai.+ Babilono išminčiams jis tarė: „Žmogus, kuris perskaitys šį užrašą ir pasakys, ką jis reiškia, bus aprengtas purpuru, jam ant kaklo bus užkabinta aukso grandinė+ ir jis bus trečias karalystėje.“+
8 Susirinko visi karaliaus išminčiai, tačiau nė vienas nemokėjo nei perskaityti užrašo, nei karaliui paaiškinti, ką jis reiškia.+
9 Tad karalius Belšacaras dar labiau išsigando ir jo veidas perbalo; didžiūnai buvo visai sutrikę.+
10 Sužinojusi, apie ką šneka karalius ir didžiūnai, į puotos menę įžengė karalienė*. „O karaliau, gyvuok per amžius! – prabilo ji. – Tegu tavo mintys nekelia tau siaubo ir veidas tenebūna toks išbalęs.
11 Tavo karalystėje yra žmogus, turintis šventųjų dievų dvasią. Jau tavo tėvo dienomis jis garsėjo supratimu, išmanymu ir dieviška išmintimi.+ Karalius Nebukadnecaras, tavo tėvas, buvo paskyręs jį žynių, būrėjų, chaldėjų ir žvaigždininkų vyriausiuoju.+ Taip, karaliau, tavo tėvas jį paskyrė,
12 nes Danielius, karaliaus pervadintas Beltšacaru,+ turėjo nepaprastą dvasią ir nuovoką, gebėjo aiškinti sapnus, įminti mįsles ir išnarplioti keblius klausimus*.+ Liepk pašaukti Danielių, ir jis viską paaiškins.“
13 Taigi Danielius buvo atvestas pas karalių, ir karalius jį paklausė: „Ar tu esi tas Danielius, vienas iš tremtinių,+ kuriuos mano tėvas parsivedė iš Judo?+
14 Aš girdėjau, kad tavyje yra dievų dvasia+ ir kad garsėji supratimu, išmanymu ir nepaprasta išmintimi.+
15 Pas mane buvo atvesti išminčiai ir būrėjai, kad užrašą man perskaitytų ir atskleistų, ką jis reiškia. Deja, išaiškinti tų žodžių jie nesugebėjo.+
16 O apie tave girdėjau, kad moki išaiškinti visokias paslaptis+ ir išnarplioti keblius klausimus*. Tad jei šį užrašą man perskaitysi ir pasakysi, ką jis reiškia, būsi aprengtas purpuru, tau ant kaklo bus užkabinta aukso grandinė ir tu būsi trečias karalystėje.“+
17 Danielius karaliui atsakė: „Dovanas pasilik sau, atlygį atiduok kitiems. Tą užrašą karaliui aš ir taip perskaitysiu ir jo reikšmę išaiškinsiu.
18 O karaliau! Aukščiausiasis Dievas davė tavo tėvui Nebukadnecarui karalystę, suteikė šlovę, garbę ir didybę.+
19 Dėl jam suteiktos šlovės visos tautos ir gentys, kalbančios įvairiausiomis kalbomis, drebėjo iš baimės jo akivaizdoje.+ Ką norėdavo, tą jis nužudydavo, o ką norėdavo, palikdavo gyvą; vieną panorėjęs išaukštindavo, kitą pažemindavo.+
20 Bet jo širdis išpuiko, dvasia surambėjo, ir jis ėmė elgtis įžūliai,+ todėl buvo nuverstas nuo karalystės sosto ir neteko savo šlovės.
21 Jis buvo išvarytas iš žmonių tarpo, jo širdis pasidarė kaip žvėries. Su laukiniais asilais jis gyveno ir ėdė žolę kaip jaučiai, jo kūną merkė rasa iš dangaus. Tada jis suprato, kad žmonių karalystę valdo aukščiausiasis Dievas ir kad jos valdovu skiria ką panorėjęs.+
22 Bet tu, jo sūnau Belšacarai, visa tai žinodamas, savo širdyje nenusižeminai.
23 Priešingai – tu išsiaukštinai prieš dangaus Viešpatį+ ir liepei atnešti jo Namų indus.+ Tada su savo didžiūnais, žmonomis ir sugulovėmis gėrei iš jų vyną ir šlovinai dievus, padarytus iš sidabro, aukso, vario, geležies, medžio ir akmens, – dievus, kurie nieko nemato, negirdi ir nieko nesupranta.+ O Dievo, kurio rankose yra tavo gyvybė+ ir visas tavo gyvenimas, tu nepagarbinai.
24 Tad jis siuntė ranką, kad parašytų šitą užrašą.+
25 Užrašas yra toks: MENE, MENE, TEKEL ir PARSIN.
26 Ir štai ką tie žodžiai reiškia. MENE – Dievas suskaičiavo tavo karalystės dienas ir padarė jai galą.+
27 TEKEL – buvai pasvertas svarstyklėmis ir pasirodei esąs per lengvas.
28 PERES – tavo karalystė yra padalyta ir atiduota medams ir persams.“+
29 Tada Belšacaro įsakymu Danielių aprengė purpuru, ant kaklo užkabino aukso grandinę ir paskelbė, kad jis bus trečias karalystėje.+
30 Tą pačią naktį chaldėjų karalius Belšacaras buvo nužudytas,+
31 ir karalystę valdyti gavo medas Darijus+ (jam buvo maždaug 62 metai).
