Esteros 8:1-17

  • Mordechajas išaukštinamas (1, 2)

  • Estera vėl kreipiasi į karalių (3–6)

  • Naujas karaliaus potvarkis (7–14)

  • Atgaivos ir džiaugsmo diena žydų tautai (15–17)

8  Žydų priešo+ Hamano namus+ karalius Ahasveras dar tą pačią dieną atidavė karalienei Esterai. Pas karalių buvo pakviestas Mordechajas, nes Estera pasisakė, kad jis yra jos giminaitis.+  Karalius nusimovė antspaudo žiedą,+ kurį buvo atsiėmęs iš Hamano, ir padavė Mordechajui. O Estera pavedė Mordechajui prižiūrėti Hamano namus.+  Estera vėl kreipėsi į karalių. Parpuolusi jam po kojų verkė ir maldavo, kad valdovas užkirstų kelią nelaimei ir kad niekais paverstų Hamano iš Agago palikuonių sumanymą išnaikinti žydus.+  Karalius ištiesė į Esterą savo auksinį skeptrą+ ir karalienė atsistojo.  Tada ji tarė: „Jei karaliui tai patinka ir jei pelniau jo malonę, jeigu jam atrodo tinkama ir jis manimi patenkintas, tebūna surašytas įsakas atšaukti laiškus, kuriuos parašė tas klastūnas Hamanas,+ Hamedatos iš Agago palikuonių+ sūnus, sumanęs išnaikinti žydus visose karaliaus valdomose srityse.  Kaip aš galėčiau ramiai žiūrėti į savo tautos nelaimę? Argi galėčiau žiūrėti, kaip naikinama mano giminė?“  Karalius Ahasveras karalienei Esterai ir žydui Mordechajui tarė: „Hamano namus jau atidaviau Esterai,+ ir pats Hamanas mano įsakymu buvo pakabintas ant stulpo+ už tai, kad kėsinosi išnaikinti žydus.  Taigi dabar savo nuožiūra surašykite karaliaus vardu potvarkį dėl žydų ir užantspauduokite jį karaliaus antspaudo žiedu, nes potvarkio, kuris surašytas karaliaus vardu ir užantspauduotas jo antspaudo žiedu, atšaukti negalima.“+  Trečio mėnesio, tai yra sivano*, dvidešimt trečią dieną buvo sukviesti karaliaus raštininkai. Jie surašė visa, ką Mordechajas įsakė žydams, taip pat satrapams,+ valdytojams ir visų šimtas dvidešimt septynių sričių nuo Indijos iki Etiopijos didžiūnams,+ – kiekvienai sričiai jos raštu, kiekvienai tautai jos kalba, taip pat žydams jų raštu ir kalba. 10  Laiškai, surašyti karaliaus Ahasvero vardu ir užantspauduoti jo antspaudo žiedu,+ buvo išsiuntinėti per pasiuntinius. Tie išjojo ant karališkosios pašto tarnybos ristūnų. 11  Laiškuose buvo rašoma, jog karalius suteikia žydams teisę visuose miestuose susiburti ir ginti savo gyvybę – išžudyti, išnaikinti, išgalabyti bet kokios tautos ar srities jiems priešiškas pajėgas, įskaitant moteris ir vaikus, ir nusavinti jų turtą.+ 12  Ir visa tai turi įvykti tą pačią dieną visose karaliaus Ahasvero valdomose srityse, būtent dvylikto mėnesio, tai yra adaro*, tryliktą dieną.+ 13  Šis raštas turėjo tapti įstatymu visoms sritims ir turėjo būti paskelbtas visoms tautoms, kad žydai būtų pasirengę tą dieną keršyti savo priešams.+ 14  Karaliaus paliepimu pasiuntiniai skubiai leidosi į kelią – sėdo ant karališkosios pašto tarnybos ristūnų ir išjojo. Įstatymas buvo paskelbtas ir Sūzų tvirtovėje*.+ 15  Mordechajas išėjo iš karaliaus rūmų apsivilkęs karališkąjį mėlynos ir baltos spalvos apdarą, su puošniu aukso vainiku ant galvos ir apsisiautęs purpuru dažytos geriausios vilnos apsiaustu.+ Sūzų miestas džiūgaute džiūgavo. 16  Žydams tai buvo atgaivos* ir džiaugsmo, linksmybių ir išaukštinimo diena. 17  Visose srityse ir visuose miestuose, kur tik buvo paskelbtas karaliaus potvarkis, visur, kur nukeliavo jo įstatymas, žydai džiūgavo ir linksminosi, šventė ir puotavo. Daugelis žmonių iš įvairių tautų, gyvenančių šalyje, dabar skelbėsi esą žydai,+ nes juos buvo apėmusi žydų baimė.

Išnašos

Arba „rūmuose“.
Pažod. „šviesos“.