Ezechielio 14:1-23

  • Pasmerkimas stabmeldžiams (1–11)

  • Jeruzalė bausmės neišvengs (12–23)

    • Teisieji Nojus, Danielius ir Jobas (14, 20)

14  Kai kurie Izraelio seniūnai atėjo ir susėdo priešais mane.+  Tada mane pasiekė toks Jehovos žodis:  „Žmogaus sūnau, šie vyrai yra prisirišę prie savo bjaurių stabų*, jie yra pastatę suklupimo akmenį, per kurį žmogus įpuola į nuodėmę. Kodėl tad turėčiau juos išklausyti?+  Tad kalbėk jiems, sakyk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Jei izraelitas, prisirišęs prie savo bjaurių stabų ir statantis suklupimo akmenį, per kurį žmogus įpuola į nuodėmę, ateitų teirautis pranašo, tai aš, Jehova, atsakysiu jam pagal tai, kiek nusipelnė – kiek bjaurių stabų prisidarė.  Sukelsiu siaubą izraelitų širdyse, nes jie atsitolino nuo manęs ir nuėjo paskui savo bjaurius stabus.’+  Todėl Izraelio namams kalbėk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Grįžkite, palikite bjauriuosius stabus, nusigręžkite nuo visų savo nedorybių.+  Jei izraelitas ar Izraelyje gyvenantis svetimšalis atsimestų nuo manęs, jei prisirištų prie bjaurių stabų ir statytų suklupimo akmenį, per kurį žmogus įpuola į nuodėmę, tokiam, jei ateitų teirautis mano pranašo,+ atsakysiu aš, Jehova.  Atsigręšiu prieš tą žmogų, padarysiu jį įspėjimu ir priežodžiu, pašalinsiu iš savo tautos.+ Tada jūs žinosite, kad aš esu Jehova.  O jei pranašas duos melagingą atsakymą, tai dėl to, kad aš, Jehova, būsiu tą pranašą apgavęs.+ Pakelsiu ranką prieš jį ir iš savo tautos, Izraelio, pašalinsiu. 10  Kaltas bus ir tas, kuris teiraujasi, ir pranašas – už savo kaltę teks atsakyti abiem. 11  Galbūt tuomet izraelitai liausis tolintis nuo manęs ir nebesiterš visokiais prasikaltimais. Tada jie bus mano tauta, ir aš būsiu jų Dievas.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“ 12  Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 13  „Žmogaus sūnau, jei koks kraštas man nusidės, jei sulaužys ištikimybę, pakelsiu ranką prieš jį – sunaikinsiu jo duonos atsargas*+ ir siųsiu badą,+ išmarinsiu jame žmones ir gyvulius.+ 14  Net jeigu jame būtų Nojus,+ Danielius+ ir Jobas,+ tik šitie trys vyrai dėl savo teisumo išsigelbėtų.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis. 15  Arba paleisiu į tą kraštą nuožmių žvėrių. Jie sudraskys jo žmones, tada kraštas taps negyvenamas ir nė vienas, tų žvėrių bijodamas, per jį nebekeliaus.+ 16  Ir, kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – net jei anie trys vyrai tame krašte būtų, negalėtų nei savo sūnų, nei dukterų išgelbėti. Išsigelbėtų tik patys, o kraštas dykyne pavirstų. 17  Arba siųsiu kalaviją į tą kraštą+ ir paliepsiu jam: ‘Eik, kalavijau, per kraštą.’ Jis išnaikins žmones ir gyvulius.+ 18  Ir, kaip aš gyvas, net jei anie trys vyrai tame krašte būtų, negalėtų išgelbėti nei savo sūnų, nei dukterų, – tai visavaldžio Jehovos žodis. Jie tik patys išsigelbėtų. 19  Arba varginsiu tą kraštą maru.+ Išliesiu ant jo savo rūstybę, nepagailėsiu nei žmonių, nei gyvulių kraujo. 20  Ir, kaip aš gyvas, net jei Nojus,+ Danielius+ ir Jobas+ tame krašte būtų – tai visavaldžio Jehovos žodis, – nei savo sūnų, nei dukterų neišgelbėtų. Tik patys dėl savo teisumo išsigelbėtų.“+ 21  Visavaldis Jehova sako: „Bus taip, kad Jeruzalei siųsiu keturias bausmes+ – kalaviją, badą, nuožmius žvėris ir marą,+ kad išnaikintų ir žmones, ir gyvulius.+ 22  Bet joje bus tokių, kurie išsigelbės, tie sūnūs ir dukterys bus išvesti.+ Jie ateis pas jus, ir jūs, pamatę, kaip jie gyveno ir kokius darbus darė, pasiguosite – suprasite, kodėl užtraukiau Jeruzalei nelaimę ir kodėl su ja taip pasielgiau. 23  Jūs būsite paguosti, kai pamatysite jų gyvenimą ir darbus. Tada žinosite, kad taip pasielgiau ne be reikalo.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.“

Išnašos

Hebr. žodis, čia išverstas „bjaurūs stabai“, galėjo būti giminingas žodžiui, reiškiančiam „mėšlas“.
Pažod. „sulaužysiu jo duonos lazdas“. Matyt, kalbama apie lazdas, ant kurių suverdavo duonos riestes.