Ezechielio 17:1-24

  • Mįslė apie du erelius ir vynmedį (1–21)

  • Gležnas ūglis išaugs į didingą kedrą (22–24)

17  Mane vėl pasiekė Jehovos žodis:  „Žmogaus sūnau, užmink mįslę ir papasakok palyginimą apie Izraelio namus.+  Sakyk: ‘Taip kalba visavaldis Jehova. Didžiulis erelis+ plačiais sparnais, ilgomis plunksnomis, tankiomis ir margomis, atskrido į Libaną.+ Jis griebė už kedro viršūnės+  ir nuskynė aukščiausiai esantį ūglį. Tą ūglį jis nunešė į pirklių* kraštą ir pasodino viename pirklių mieste.+  Paskui paėmęs iš to krašto sėklą+ pasėjo derlingame lauke, kad užaugtų tarsi gluosnis prie sraunių vandenų.  Sėkla sudygo, išaugo į neaukštą vynmedį ir išsikerojo.+ Šakas kreipė vidun, šaknis leido gilyn. Taigi sėkla išaugo į vynmedį, leido atžalas ir kerojosi.+  Bet atskrido kitas erelis+ – didžiulis, plačiasparnis, didelėmis plunksnomis.+ Tada vynmedis savo šaknis ėmė leisti link jo, tolyn nuo lysvės, kurioje buvo pasodintas, ir kreipti į tą erelį savo vešlias šakas, kad šis jį palaistytų.+  O jis juk jau buvo pasodintas derlingame lauke, prie sraunių vandenų, kur galėjo vešėti, duoti vaisių ir tapti didingu vynmedžiu.’+  Sakyk: ‘Taip kalba visavaldis Jehova. Argi jis vešės? Argi jo neišraus su šaknimis?+ Argi nesupus jo vaisiai? Argi nenudžius šakelės?+ Jis taip perdžius, kad nereikės nei galingos rankos, nei žmonių daugybės jam su šaknimis išrauti. 10  Net jei būtų persodintas, argi vešės? Argi iš rytų papūtęs vėjas jo nenudžiovins? Lysvėje, kurioje išaugo, jis nudžius.’“ 11  Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 12  „Pasakyki tiems maištingiems namams: ‘Nejau nesuprantate, ką visi šie dalykai reiškia?’ Sakyk: ‘Štai Babilono valdovas atžygiavo į Jeruzalę, suėmė jos karalių su didžiūnais ir išsivarė į Babiloną.+ 13  Su vienu iš karaliaus palikuonių+ jis sudarė sandorą ir jį prisaikdino.+ Žymiuosius krašto vyrus jis išsivedė,+ 14  kad karalystė būtų menka ir neišsikeltų, kad galėtų gyvuoti tik laikydamasi tos sandoros.+ 15  Bet štai karalius* sukilo prieš jį+ – siuntė pasiuntinius į Egiptą, kad gautų iš ten žirgų+ ir didžiulę kariuomenę.+ Nejau jam pasiseks? Nejau šitaip pasielgęs išvengs bausmės? Argi sandorą sulaužęs ištrūks?+ 16  Kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – jis mirs Babilone, kur gyvena valdovas, padaręs jį karaliumi. Jis mirs už tai, kad paniekino tam valdovui duotą priesaiką ir kad sulaužė su juo sudarytą sandorą.+ 17  Kai daugelio pražūčiai bus pilami apgulos pylimai ir statomos apgulos sienos, didžiulė faraono kariuomenė, gausingi jo pulkai neateis kare jam į pagalbą.+ 18  Jis paniekino duotą priesaiką, sulaužė sandorą. Nors ir buvo davęs žodį, jo nesilaikė. Taigi jis neištrūks. 19  Todėl taip sako visavaldis Jehova: „Kaip aš gyvas, už tai, kad paniekino man duotą priesaiką ir sulaužė mano sandorą, atmokėsiu jam tuo, ko nusipelnė.+ 20  Užmesiu ant jo tinklą, savo tinklu jį sumedžiosiu.+ Dėl to, kad buvo man neištikimas, nuvesiu jį į Babiloną ir ten su juo bylinėsiuosi.+ 21  Kurie iš jo pulkų mėgins pabėgti, kris nuo kalavijo, kurie liks gyvi, bus išblaškyti į visas puses*.+ Tada žinosite, kad taip pasakiau aš, Jehova.“’+ 22  Taip sako visavaldis Jehova: ‘Nuskinsiu nuo didingo kedro viršūnės ūglį+ ir jį pasodinsiu, nuskinsiu gležną ūglį+ nuo aukščiausių šakų ir pasodinsiu ant aukšto ir didingo kalno+ – 23  ant aukšto Izraelio kalno pasodinsiu. Jis leis šakas, duos vaisių ir išaugs į didingą kedrą. Visokiausi paukščiai po juo gyvens, jo šakų šešėlyje glausis. 24  Ir visi laukų medžiai sužinos, kad aš, Jehova, aukštą medį nuverčiu, o menką iškeliu.+ Žalią medį aš nudžiovinu, o sausuolį pražydinu.+ Taip sakau ir darau aš, Jehova.’“

Išnašos

Pažod. „Kanaano“.
T. y. Zedekijas.
Pažod. „į visus vėjus“.