Ezechielio 22:1-31
22 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis:
2 „Žmogaus sūnau, ar esi pasirengęs skelbti nuosprendį kruvinajam miestui+ ir parodyti jam, kokius šlykščius darbus jis daro?+
3 Kalbėk jam: ‘Taip visavaldis Jehova sako miestui, kuris iki pat savo bausmės meto+ lieja savo viduje kraują,+ kuris teršiasi darydamasis bjaurius stabus*.+
4 Liedamas kraują tu užsitraukei kaltę,+ per savo bjaurius stabus tapai netyras.+ Tu priartinai savo dienų galą ir tavo metai netrukus baigsis. Todėl padarysiu tave pajuoka tautoms, patyčia visiems kraštams.+
5 Ir tolimi, ir artimi kraštai juoksis iš tavęs,+ mieste, nes tavo vardas suteptas, nes tavyje – tikra sumaištis.
6 Juk visi Izraelio vadai, galią turėdami, lieja kraują.+
7 Tavyje niekinamas tėvas ir motina,+ apgaudinėjamas svetimšalis, skriaudžiamas našlaitis ir našlė.+
8 Mano šventų vietų tu negerbi, mano šabus paniekini.+
9 Tavyje yra šmeižikų, trokštančių kraują lieti.+ Tavo žmonės valgo aukas kalnuose ir daro begėdystes.+
10 Jie suteršia savo tėvo patalą*,+ sugula su moterimi jos mėnesinio nešvarumo dienomis.+
11 Vienas vyras išniekina savo artimo žmoną,+ kitas šlykščiai elgiasi su savo marčia,+ dar kitas išniekina seserį, savo paties tėvo dukterį.+
12 Tavyje už kyšius nekaltasis siunčiamas myriop.+ Tu skolini už palūkanas,+ lupikauji, atimi iš artimo pinigus.+ Tu visiškai mane pamiršai. Tai visavaldžio Jehovos žodis.
13 Bjauriuosi* matydamas jūsų nešvarų pelną ir kruvinus darbus.
14 Kai prieš tave pakilsiu, kiek tvers tavo drąsa*, kiek ilgai tavo rankos bus stiprios?+ Tai pasakiau aš, Jehova, ir aš prieš tave stosiu.
15 Išblaškysiu tave po tautas, išsklaidysiu po kraštus+ ir tavo netyrumui padarysiu galą.+
16 Tu būsi suniekintas tautų akyse ir tada žinosi, kad aš esu Jehova.’“+
17 Mane ir vėl pasiekė Jehovos žodis:
18 „Žmogaus sūnau, Izraelio namai man tapo kaip šlakas. Jie – lyg varis, alavas, geležis ir švinas lydymo krosnyje. Jie pasidarė sidabro šlakas.+
19 Todėl visavaldis Jehova sako: ‘Kadangi visi pasidarėte tarsi šlakas,+ surinksiu jus į Jeruzalę.
20 Kaip sidabras, varis, geležis, švinas ir alavas sudedami į krosnį ir įpučiama ugnis, kad jie būtų išlydyti, taip aš supykęs ir užsirūstinęs surinksiu jus, pūstelėsiu ir išlydysiu.+
21 Surinksiu jus, pūsiu savo pykčio liepsną,+ ir jūs būsite išlydyti.+
22 Kaip krosnyje sidabras išlydomas, taip jūs būsite išlydyti. Tada žinosite, kad aš, Jehova, išliejau ant jūsų savo įniršį.’“
23 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis:
24 „Žmogaus sūnau, sakyk jai: ‘Tu esi kraštas, kuris mano rūstybės dieną nebus išvalytas, nebus lietaus nuplautas.
25 Tavo pranašai mieste rengia sąmokslus.+ Jie – lyg riaumojantis liūtas, draskantis auką.+ Pranašai ryja žmones. Jie grobia turtą ir brangius daiktus, daug moterų jie palieka našlėmis.
26 Tavo kunigai iškraipė mano įstatymą.+ Jie ir toliau niekina mano šventas vietas,+ nedaro skirtumo tarp to, kas yra šventa ir kas nėra šventa,+ neaiškina, kas netyra, o kas tyra.+ Jie nesilaiko mano šabų, tarp jų esu paniekintas.
27 Tavo didžiūnai – auką draskantys vilkai. Dėl nešvaraus pelno jie lieja kraują ir žudo žmones.+
28 Tavo pranašai savo darbus baltina kalkėmis. Jų regėjimai melagingi, būrimai – apgaulė.+ Jie kalba: „Taip sako visavaldis Jehova“, nors Jehova to nesakė.
29 Krašto žmonės apgaudinėja ir plėšia,+ skriaudžia beturtį ir vargšą, apsuka svetimšalį, pamina jo teises.
30 Ieškojau tarp jų žmogaus, kuris pataisytų sienos mūrą arba mano akivaizdoje stotųsi į jos spragą, kad nesunaikinčiau krašto,+ bet tokio žmogaus neradau.
31 Todėl liesiu ant jų savo pasipiktinimą ir savo įniršio ugnimi padarysiu jiems galą. Jie turės atsiimti už savo darbus. Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“
