Ezechielio 36:1-38

  • Pranašavimas Izraelio kalnams (1–15)

  • Izraelis bus atkurtas (16–38)

    • „Aš pašlovinsiu savo didį vardą“ (23)

    • „Kraštas tapo panašus į Edeno sodą“ (35)

36  „Pranašauk, žmogaus sūnau, apie Izraelio kalnus, sakyk: ‘Klausykitės, Izraelio kalnai, Jehovos žodžio.  Taip kalba visavaldis Jehova. Priešai apie jus sakė: „Žiūrėkite! Netgi senosios kalvos dabar mums priklauso!“’+  Tad pranašauk, kalbėk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Jie niokojo ir puldinėjo jus iš visų pusių, kad atitektumėte tautų likučiams, kad žmonės apie jus šnekėtų ir jus apkalbinėtų.+  Todėl, Izraelio kalnai, klausykitės visavaldžio Jehovos žodžio. Taip visavaldis Jehova kalba kalnams, kalvoms, upėms, slėniams, negyvenamiems griuvėsiams+ ir apleistiems miestams, kuriuos aplinkinių tautų likučiai apiplėšė ir išjuokė.+  Visavaldis Jehova jiems sako taip: „Degdamas pykčiu+ kalbėsiu tautų likučiams ir visam Edomui – tiems, kas džiūgaudami su panieka sako,+ kad mano kraštas jiems priklauso, ir nori pasiimti sau jo ganyklas ir jį apiplėšti.“’+  Tad pranašauk apie Izraelio kraštą, sakyk kalnams ir kalvoms, upėms ir slėniams: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Kalbėsiu apimtas pykčio ir rūstybės, nes jums tenka kęsti tautų pažeminimą.’+  Todėl visavaldis Jehova sako: ‘Pakėlęs ranką prisiekiu, kad aplinkinės tautos pačios patirs gėdą.+  O jūs, Izraelio kalnai, auginsite šakas ir duosite mano tautai Izraeliui vaisių,+ nes greitai jis parkeliaus.  Aš esu su jumis, parodysiu jums malonę, ir jūs vėl būsite dirbami ir sėjami. 10  Jūs būsite pilni gyventojų – visas Izraelis bus apgyventas, miestai vėl knibždės žmonių,+ griuvėsiai bus atstatyti.+ 11  Taip, žmonių ir gyvulių bus daug,+ jų gausės, jie bus vaisingi. Kaip ir anksčiau, būsite apgyventi,+ suteiksiu jums gerovę, kokios seniau neturėjote.+ Tada jūs žinosite, kad aš esu Jehova.+ 12  Padarysiu, kad žmonės – mano tauta Izraelis – vaikštinės ant jūsų, jūs būsite jų nuosavybė,+ jų paveldas, daugiau niekada neatimsite jų vaikų.’+ 13  Taip sako visavaldis Jehova: ‘Kadangi apie tave kalba: „Esi kraštas, kuris ryja žmones ir iš savo tautų atima vaikus“, 14  daugiau žmonių nerysi ir vaikų iš savo tautų nebeatimsi. Tai visavaldžio Jehovos žodis. 15  Aš nebeduosiu tautoms tavęs užgaulioti, patyčių tau nebereikės kęsti,+ savo tautoms suklupimu nebebūsi. Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“ 16  Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 17  „Žmogaus sūnau, kai Izraelio namai tebegyveno savo krašte, jie savo elgesiu ir darbais jį suteršė.+ Man jų elgesys buvo kaip moters nešvarumas per mėnesines.+ 18  Kadangi jie liejo savame krašte kraują ir bjauriais stabais* jį suteršė,+ išliejau ant jų savo rūstybę.+ 19  Aš išblaškiau juos po tautas, išsklaidžiau po kraštus,+ teisiau pagal elgesį ir darbus. 20  Bet jiems į tas tautas atkeliavus tenykščiai niekino mano šventą vardą,+ apie juos sakydami: ‘Tai Jehovos tauta, bet turėjo savo kraštą palikti.’ 21  Tad aš susirūpinau dėl savo švento vardo, mat Izraelio namai paniekino jį tautose, į kurias buvo išėję.+ 22  Todėl Izraelio namams sakyk: ‘Taip kalba visavaldis Jehova. Aš imsiuosi veikti ne dėl jūsų, Izraelio namai, o dėl savo vardo, nes jį paniekinote tautose, į kurias esate atėję.+ 23  Aš pašlovinsiu* savo didį vardą,+ kurį paniekino tautos ir kurį jūs paniekinote. Kai tautų akivaizdoje apreikšiu jums savo šventumą – tai Jehovos žodis, – jos žinos, kad aš esu Jehova.+ 24  Surinkęs sugrąžinsiu jus iš tautų, iš visų kraštų ir parvesiu į jūsų kraštą.+ 25  Apšlakstysiu jus švariu vandeniu, ir būsite švarūs.+ Nuplausiu visą jūsų nešvarumą,+ pašalinsiu visus bjaurius stabus.+ 26  Duosiu jums naują širdį,+ įkvėpsiu naują dvasią.+ Paimsiu iš jūsų kūno akmeninę širdį+ ir duosiu jautrią*. 27  Įkvėpsiu jums savo dvasią, ir jūs gyvensite pagal mano nuostatus,+ laikysitės mano įstatymų ir juos vykdysite. 28  Tada gyvuosite krašte, kurį daviau jūsų protėviams, būsite mano tauta, ir aš būsiu jūsų Dievas.+ 29  Apsaugosiu jus nuo visokio netyrumo, paliepsiu javams, kad duotų gausų derlių, ir bado jums daugiau nesiųsiu.+ 30  Padarysiu medžių ir laukų vaisių gausų, kad tautose jums nebetektų kęsti gėdos dėl bado.+ 31  Tada jūs atsiminsite savo piktadarystes ir blogus darbus, bodėsitės savo kaltės ir padarytų bjaurysčių.+ 32  Bet žinokite, kad darysiu tai ne dėl jūsų,+ – tai visavaldžio Jehovos žodis. Gėdykitės ir raudonuokite dėl to, kaip elgėtės, Izraelio namai.’ 33  Taip sako visavaldis Jehova: ‘Dieną, kai nuvalysiu visą jūsų kaltę, padarysiu taip, kad jūsų miestai vėl bus gyvenami+ ir griuvėsiai – atstatyti.+ 34  Nusiaubta žemė, nuniokotas kraštas, kuris buvo tapęs reginiu kiekvienam praeiviui, vėl bus dirbamas. 35  Ir žmonės sakys: „Šis nuniokotas kraštas tapo panašus į Edeno sodą,+ o nusiaubti, apleisti ir sugriauti miestai dabar vėl įtvirtinti ir gyvenami.“+ 36  Aplink išlikusios tautos žinos, kad aš, Jehova, atstačiau, kas buvo nugriauta, atsodinau, kas buvo nuniokota. Aš, Jehova, tai pasakiau ir aš tai įvykdžiau.’+ 37  Taip sako visavaldis Jehova: ‘Leisiu Izraelio namams manęs paprašyti, kad padaryčiau jų tautą gausią kaip kaimenę. 38  Kaip minios šventųjų, kaip kaimenės avių per Jeruzalės šventes,*+ sugriautieji miestai taps pilni žmonių.+ Ir jie žinos, kad aš esu Jehova.’“

Išnašos

Hebr. žodis, čia išverstas „bjaurūs stabai“, galėjo būti giminingas žodžiui, reiškiančiam „mėšlas“.
Pažod. „pašventinsiu“.
T. y. klusnią Dievui.
Arba galbūt „kaip šventos avių kaimenės Jeruzalėje“.