Ezechielio 46:1-24
46 Taip sako visavaldis Jehova: „Rytiniai vidinio kiemo vartai+ visas šešias darbo dienas+ turi būti uždaryti.+ Atidarysite juos šabo dieną ir jaunaties dieną.
2 Vadas įeis iš išorinio kiemo į vidinių vartų prieangį+ ir atsistos prie vartų staktos. Kunigai paaukos vado deginamąją atnašą ir bendrystės aukas, o tasai, nusilenkęs ties vartų slenksčiu, išeis. Vartų neuždarysite iki vakaro.
3 Krašto žmonės per kiekvieną šabą ir jaunatį irgi lenksis Jehovai+ prie tų vartų įėjimo.
4 Deginamoji auka, kurią vadas pristatys Jehovai šabo dieną, bus šeši sveiki avinėliai ir sveikas avinas.+
5 Su avinu jis aukos vieną efą javų, su avinėliais – tiek, kiek galės, ir su kiekviena efa javų – po hiną aliejaus.+
6 Jaunaties dieną jis atnašaus sveiką jautuką iš bandos, šešis avinėlius ir aviną. Visi gyvuliai turi būti sveiki.+
7 Su jautuku jis aukos efą javų, su avinu – irgi efą, o su avinėliais – tiek, kiek išgali. Su kiekviena efa jis paaukos po hiną aliejaus.
8 Vadas įeis pro vartų prieangį, pro ten ir išeis.+
9 Per šventes, kai krašto žmonės eis Jehovos akivaizdon,+ tie, kurie eis jo pagarbinti pro šiaurinius vartus,+ turės išeiti pro pietinius,+ o tie, kurie eis pro pietinius vartus, turės išeiti pro šiaurinius. Nė vienas neišeis pro vartus, pro kuriuos bus įėjęs. Visi išeis pro vartus, esančius priešais.
10 Vadas įeis kartu su žmonėmis ir kartu su jais išeis.
11 Per šventes ir švenčių laikotarpiu jis atnašaus su jautuku efą javų, su avinu – irgi efą javų, o su avinėliais – tiek, kiek gali. Su kiekviena efa jis paaukos po hiną aliejaus.+
12 Jeigu vadas atneštų deginamąją auką+ arba bendrystės aukų, kad būtų paaukotos kaip geros valios auka Jehovai, jam turės būti atidaryti rytiniai vartai. Jo deginamoji auka ir bendrystės aukos bus paaukotos taip, kaip ir šabo dieną.+ Kai vadas išeis, vartai turės būti uždaryti.+
13 Kasdien parūpinsi sveiką pirmametį avinėlį kaip deginamąją auką Jehovai,+ parūpinsi kiekvieną rytą.
14 Be viso to, kiekvieną rytą parūpinsi atnašai šeštadalį efos javų, taip pat trečdalį hino aliejaus miltams pašlakstyti. Tai bus kasdienė javų atnaša Jehovai. Toks įstatas galios amžiais.
15 Avinėlis, javų atnaša ir aliejus kasdienei deginamajai aukai turės būti parūpinami kiekvieną rytą.“
16 Taip sako visavaldis Jehova: „Jeigu vadas kiekvienam savo sūnui dovanotų paveldą, tas paveldas taps jo sūnų nuosavybe. Tai bus jų paveldėta nuosavybė.
17 Bet jeigu jis dovanotų dalį iš savo paveldo vienam iš tarnų, tas paveldas bus tarno iki išlaisvinimo metų.+ Paskui paveldas vėl priklausys vadui. Tiktai sūnūs jo nuosavybę paveldės visam laikui.
18 Vadui nevalia išvaryti žmonių iš jų nuosavybės ir pasigrobti jų turtą. Sūnums paveldą jis turi duoti iš savo nuosavybės, kad nė vienas mano tautos žmogus nebūtų iš savo nuosavybės išvarytas.“
19 Tada jis įvedė mane pro įėjimą,+ esantį prie vartų ir vedantį į kunigų valgomuosius, šventus kambarius, su įėjimais šiaurinėje pusėje.+ Ir aš pamačiau tokią vietą vakarinėje pusėje, pačiame gale.
20 „Tai vieta, – tarė jis man, – kur kunigai virs auką už kaltę ir auką už nuodėmę ir kur keps javų atnašą,+ kad netektų nieko išnešti į išorinį kiemą ir žmonėms nepersiduotų šventumas.“+
21 Jis išvedė mane į išorinį kiemą ir pravedė pro visus keturis kiemo kampus. Kiekviename kiemo kampe aš mačiau po kiemelį.
22 Kiekviename iš keturių kiemo kampų kiemelis buvo 40 uolekčių* ilgio ir 30 uolekčių pločio. Visi keturi buvo vienodo dydžio.
23 Visuose keturiuose aplink buvo mūrinys, o po mūriniu buvo įrengtos vietos aukoms virti.
24 Tada jis man tarė: „Tai virtuvės, kuriose šventyklos tarnai verda žmonių suneštas aukas.“+
Išnašos
^ Turima omenyje ilgoji uolektis. Žr. priedą B14.
