Ezechielio 7:1-27
7 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis:
2 „Žmogaus sūnau, štai ką visavaldis Jehova sako Izraelio kraštui: ‘Galas! Galas visiems keturiems jo pakraščiams.
3 Atėjo tau galas. Išliesiu ant tavęs savo rūstybę ir teisiu pagal tavo elgesį, pašauksiu atsiskaityti už visus bjaurius darbus.
4 Mano akis tavęs nepagailės, neparodysiu nė kiek atjautos.+ Turėsi kentėti dėl savo paties piktadarysčių, atsiimsi už savo bjaurius darbus.+ Tada jūs žinosite, kad aš esu Jehova.’+
5 Štai ką sako visavaldis Jehova: ‘Antai artinasi nelaimė, artėja neganda, kokios nėra buvę.+
6 Ateina galas, tikrai ateina. Jis nubudo ir užklups tave. Jis visai čia pat.
7 Atėjo tavo eilė,* krašto gyventojau. Jau metas, ta diena arti.+ Kalnuose vien sumaištis, negirdėti jokio džiaugsmo šūksnio.
8 Jau visai netrukus išliesiu ant tavęs įniršį,+ išpilsiu visą rūstybę.+ Teisiu tave pagal tavo elgesį ir pašauksiu atsiskaityti už visus bjaurius darbus.
9 Mano akis tavęs nepagailės, neparodysiu nė kiek atjautos.+ Turėsi kentėti dėl savo paties piktadarysčių, atsiimsi už savo bjaurius darbus. Tada jūs žinosite, kad ši bausmė – nuo manęs, nuo Jehovos.+
10 Štai jau atėjo ta diena. Ji visai čia pat.+ Atėjo tavo eilė,* nes lazda sužydo, suvešėjo įžūlumas.
11 Smurtas išaugo į lazdą, kuri baus už nedorumą*.+ Nieko neliks nei iš jų pačių, nei iš jų gerovės, nei iš jų liaudies, nei iš jų didybės.
12 Ateis metas, atskubės diena. Pirkėjui nėra ko džiaugtis ir pardavėjui – ko liūdėti, nes rūstybę patirs visi.+
13 Pardavėjas nebeatgaus to, ką pardavė, net jeigu liktų gyvas, nes tai, kas apreikšta regėjime, ištiks visus. Niekas nesugrįš. Kadangi darė blogus darbus, nė vienas neišliks gyvas.*
14 Nors jie pūtė trimitą+ ir visi yra pasiruošę, nė vienas neina į mūšį, nes ant visų žmonių aš lieju savo rūstybę.+
15 Lauke – kalavijas.+ Viduje – maras ir badas. Išėjusius į laukus išguldys kalavijas, mieste esančius praris badas ir maras.+
16 Tie, kas išliks, kam pavyks pasprukti, kops į kalnus, gailiai ulbaudami tarsi slėnių balandžiai, aimanuodami dėl savo nuodėmių.+
17 Jie eis rankas nukorę, apsišlapinę kelius,*+
18 ašutinėmis apsivilkę,+ šiurpdami iš baimės. Visi turės gėdytis, visų galvos bus nuskustos*.+
19 Savo sidabrą jie išmes į gatvę, auksas jiems bus atgrasus. Nei sidabras, nei auksas Jehovos rūstybės dieną jų neišgelbės,+ žmonės jais nepasisotins, neprisikimš pilvo. Per juos jie įpuolė į nuodėmę –
20 puikavosi gražiausiomis puošmenomis, dirbosi iš jų bjaurius atvaizdus, tuos šlykščius stabus.+ Štai kodėl padarysiu taip, kad jie imtų savo auksu ir sidabru bjaurėtis.
21 Atiduosiu jį į rankas svetimšaliams, kad išgrobstytų, ir žemės nedorėliams, kad prisiplėštų. Visa, kas jiems buvo šventa, bus išniekinta.
22 Nugręšiu nuo jų veidą,+ ir mano slapčiausioji vieta* bus išniekinta – plėšikai įsibraus ir ją išniekins.+
23 Kaldinkite grandines,+ nes visame krašte liejamas neteisingai nuteistų žmonių kraujas,+ miestas perpildytas smurto.+
24 Atvesiu pačią grėsmingiausią iš tautų,+ ir ji užgrobs jų namus.+ Aš padarysiu galą stipruolių išdidumui ir jų šventovės bus išniekintos.+
25 Sielvartui atėjus, žmonės ieškos nusiraminimo, bet neras.+
26 Vargins nelaimė po nelaimės, blogos žinios gąsdins viena po kitos. Visi teirausis, ar pranašas negavo kokio regėjimo,+ bet nebeišgirs įstatymo* iš kunigo ir patarimo* iš seniūnų.+
27 Karalius nugrims į gedulą,+ didžiūnas apsisiaus neviltimi, krašto gyventojams rankos drebės – taip bus persigandę. Aš elgsiuosi su jais taip, kaip jie elgėsi, ir teisiu taip, kaip jie teisė. Tada jie žinos, kad aš esu Jehova.’“+
