Hebrajams 11:1-40
11 Tikėjimas laiduoja, kad tai, ko viliamasi, įvyks.+ Jis aiškiai įrodo, kad nematomi dalykai yra tikri.
2 Juk dėl tikėjimo mūsų protėviai gavo iš Dievo liudijimą, kad jis jiems palankus.
3 Dėl tikėjimo suvokiame, kad laikmečiai* buvo nustatyti Dievo žodžiu ir taip iš neregimybės atsirado regima.
4 Dėl tikėjimo Abelis aukojo Dievui auką, vertesnę už Kaino,+ ir dėl tikėjimo gavo liudijimą, kad yra teisus, mat Dievas priėmė jo dovanas.+ Dėl savo tikėjimo jis ir miręs tebekalba.+
5 Dėl tikėjimo Henochas+ buvo paimtas*, kad neišvystų kankinamos mirties; jo neberado, nes Dievas jį paėmė.+ O prieš paimamas jis gavo liudijimą, kad Dievas yra jam palankus.
6 Be tikėjimo neįmanoma įgyti Dievo palankumo. Kas artinasi prie Dievo, tas turi tikėti, kad jis yra ir kad uoliai jo ieškantiems atlygina.+
7 Dėl tikėjimo dievobaimingasis Nojus,+ gavęs perspėjimą nuo Dievo apie dar nematomus dalykus,+ pastatė laivą+ savo šeimynai išgelbėti. Savo tikėjimu jis pasmerkė pasaulį+ ir dėl tikėjimo buvo pripažintas teisiu.
8 Dėl tikėjimo Abraomas+ Dievo pašauktas pakluso ir iškeliavo į kraštą, kurį turėjo paveldėti. Jis iškeliavo, nors nežinojo, kur.+
9 Dėl tikėjimo jis gyveno pažadėtame krašte kaip svetimšalis,+ gyveno palapinėse+ su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado paveldėtojais.+
10 Jis laukė miesto su tikrais pamatais, kurio kūrėjas ir statytojas yra Dievas.+
11 Dėl tikėjimo ir Sarai buvo suteikta galios susilaukti palikuonio, nors ji buvo jau nebe to amžiaus.+ Ji laikė ištikimu tą, kuris buvo davęs jai pažadą.
12 Taip iš vieno vyro, kurio kūnas, galima sakyti, buvo miręs,+ kilo daugybė palikuonių+ – jie gausūs tarsi žvaigždės danguje, nesuskaičiuojami tarsi pajūrio smiltys.+
13 Visi jie mirė tikėdami, nors nebuvo gavę pažadėtųjų dalykų.+ Jie tik iš tolo juos regėjo,+ jais džiaugėsi ir pripažino esą tame krašte svetimšaliai ir laikini gyventojai.
14 Kas tai pripažįsta, parodo, kad ieškosi sau vietos, kuri taptų jų namais.
15 Jeigu jie būtų ilgėjęsi vietos, iš kurios išvyko,+ būtų galėję sugrįžti.
16 Bet jie troško geresnės, tai yra dangiškosios. Todėl Dievas jų nesigėdija, kai jie šaukiasi jo kaip savo Dievo,+ net yra paruošęs jiems miestą.+
17 Dėl tikėjimo Abraomas, kai buvo mėginamas,+ aukojo Izaoką. Taip, tas, kuris buvo nudžiugintas pažadais, aukojo savo viengimį sūnų,+
18 nors jam buvo pasakyta: „Tavo palikuoniais* vadinsis tie, kurie kils iš Izaoko.“+
19 Jis išsamprotavo, kad Dievas gali net iš mirties jo sūnų prikelti; iš ten jį ir atgavo, ir tai tapo įvaizdžiu.+
20 Dėl tikėjimo Izaokas, žvelgdamas į ateitį, palaimino Jokūbą+ ir Ezavą.+
21 Dėl tikėjimo Jokūbas prieš mirtį+ palaimino abu Juozapo sūnus+ ir, pasirėmęs ant savo lazdos drūtgalio, pagarbino Dievą.+
22 Dėl tikėjimo Juozapas savo gyvenimo pabaigoje kalbėjo apie Izraelio sūnų išėjimą ir liepė išnešti iš ten jo kaulus.+
23 Dėl tikėjimo Mozės tėvai slėpė savo gimusį vaikelį tris mėnesius.+ Jie matė, kad jis gražus,+ ir valdovo įsakymo nepabūgo.+
24 Dėl tikėjimo Mozė užaugęs+ atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi+
25 ir nusprendė verčiau kęsti skriaudą drauge su Dievo tauta negu laikinai mėgautis nuodėme.
26 Paniekinimą, kurį patyrė dėl to, kad yra pateptasis*, Mozė laikė didesniu turtu už Egipto lobius, nes sutelkė žvilgsnį į atlygį.
27 Dėl tikėjimo, nepabūgęs valdovo pykčio,+ jis paliko Egiptą.+ Jis laikėsi ištvermingai, tarsi regėtų Neregimąjį.+
28 Dėl tikėjimo jis perdavė žmonėms nurodymus dėl Paschos ir šlakstymo krauju, kad naikintojas neliestų jų pirmagimių.+
29 Dėl tikėjimo jie perėjo per Raudonąją jūrą kaip per sausumą,+ o egiptiečiai, kai mėgino tai padaryti, buvo nuskandinti.+
30 Dėl tikėjimo žmonės septynias dienas žygiavo aplink Jerichą, ir miesto sienos griuvo.+
31 Dėl tikėjimo paleistuvė* Rahaba draugiškai priėmė žvalgus ir nepražuvo su neklusniaisiais.+
32 Ką dar galiu pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gideoną,+ Baraką,+ Samsoną,+ Iftachą,+ Dovydą,+ taip pat Samuelį+ ir kitus pranašus.
33 Dėl tikėjimo jie nugalėjo karalystes,+ įvykdė teisingumą, gavo pažadus,+ užčiaupė liūtams nasrus,+
34 užgesino šėlstančią ugnį,+ išvengė kalavijo ašmenų,+ atsigavo iš silpnumo,+ tapo galingais kovotojais,+ privertė bėgti užpuolikų kariuomenes.+
35 Moterys atgavo prikeltus mirusiuosius,+ kiti buvo nukankinti, nes, tikėdamiesi geresnio prikėlimo, nesutiko išsipirkti laisvės.
36 Kitiems tekęs išbandymas buvo patyčios ir plakimai, net pančiai+ ir kalėjimai.+
37 Kai kuriuos užmėtė akmenimis,+ visaip mėgino, pjūklais pjaustė, kalaviju žudė,+ kiti vilkėjo avikailiais ir ožkenomis,+ kentė nepriteklių, priespaudą+ ir skriaudą.+
38 Tie, kurių pasaulis nebuvo vertas, klajojo dykumose, kalnuose, glaudėsi olose+ ir žemės plyšiuose.
39 Jie visi gavo iš Dievo liudijimą, kad jis jiems palankus, vis dėlto nė vienas nesulaukė to, kas buvo pažadėta.
40 Mat Dievas buvo numatęs pirma suteikti kai ką geresnio mums,+ kad jie būtų ištobulinti ne anksčiau už mus.
