Izaijo 21:1-17

  • Nuosprendis pajūrio tyrams (1–10)

    • Budėjimas sargybos bokšte (8)

    • „Krito!

  • Nuosprendis Dūmai ir plynėms (11–17)

    • „Sargybini, kiek dar liko nakties?“ (11)

21  Nuosprendis pajūrio tyrams*.+ Štai kas atūžia tarsi šėlstantys siautulingi pietų vėjaiiš dykumos, iš baisaus krašto,+   štai kas šiurpaus man buvo parodyta regėjime:klastūnas griebiasi klastos,niokotojas ima niokoti. Pakilk, Elame! Pradėk apsiaustį, Medija!+ Padarysiu galą visoms jo* sukeltoms dejonėms.+   Todėl aš sielvartauju*,+skausmai mane suėmėkaip gimdančią moterį. Aš toks prislėgtas, kad nebegirdžiu,toks priblokštas, kad nebematau.   Daužosi širdis, šiurpstu iš baimės,gąsdina sutemos, kurių taip laukdavau.   Metas dengti stalą, ruošti vietas! Metas valgyti ir gerti!+ Kelkitės, didžiūnai, tepkite skydą!   Jehova man taip kalbėjo:„Eik, pastatyk sargybinį, tepraneša, ką mato.“   Jis matė kovos vežimą, pora žirgų kinkytą,kovos vežimą, asilų traukiamą,kovos vežimą, traukiamą kupranugarių. Sargybinis žiūrėjo įdėmiai, su didžiu akylumu.   Tada jis sušuko, suriaumojo lyg liūtas:„Ištisas dienas, Jehova, sargybos bokšte stoviu,kiauras naktis sargyboje budžiu.+   Žiūrėk, kas artinasi, –vyrai kovos vežime, žirgais kinkytame!“+ Tada garsiai sušuko:„Krito! Babilonas krito!+ Visi jų dievų stabai ant žemės guli sudaužyti!“+ 10  Mano iškultoji taũta,mano grendymo grūdai,*+ką iš kareivijų Viešpaties Jehovos, Izraelio Dievo, girdėjau, tą persakiau. 11  Nuosprendis Dūmai*. Kažkas iš Seyro+ man šaukė:„Sargybini, kiek dar liko nakties? Sargybini, kiek dar liko nakties?“ 12  Sargybinis atsakė:„Ateina rytas, bet ateina ir naktis. Jei norėsite paklausti, klauskite. Ateikite vėl!“ 13  Nuosprendis plynėms. Plynėse po medžiais* jūs nakvosite,Dedano+ vilkstinės. 14  Ištroškusius pasitikite su vandeniu,Temos+ krašto gyventojai,neškite duonos pabėgėliams. 15  Nuo kalavijų jie bėga, nuo ištraukto kalavijo,nuo įtempto lanko, nuo karo žiaurumų. 16  Jehova man taip sakė: „Per metus, per samdinio metus,* Kedaro+ didybei ateis galas. 17  Kedaro lankininkų liks nedaug, nes taip pasakė Jehova, Izraelio Dievas.“

Išnašos

Taip tikriausiai pavadintos senovės Babilonijos valdos.
Tikriausiai turimas omenyje Babilonas.
Pažod. „mano strėnos prisipildė skausmo“.
Pažod. „mano grendymo sūnau“.
Taip pranašiškai vadinamas Edomas. Išvertus – „tyla“.
Pažod. „miške“.
T. y. tiksliai per metus. Kadangi samdinys tarnaudavo tiksliai tiek, kiek būdavo sutaręs, pasakymas „samdinio metai“ čia reiškia tikslų laikotarpį.