Izaijo 24:1-23

  • Jehova ištuštins kraštą (1–23)

    • Jehova ims karaliauti ant Siono kalno (23)

24  Jehova ištuštins kraštą* ir nusiaubs,+viską aukštyn kojom apvers,+ gyventojus išvaikys.+   Tas pats bus kiekvienam –tiek paprastam žmogui, tiek kunigui,tiek tarnui, tiek jo viešpačiui,tiek tarnaitei, tiek jos šeimininkei,tiek pirkėjui, tiek pardavėjui,tiek skolintojui, tiek skolininkui,tiek paskolos davėjui, tiek jos gavėjui.+   Ištuštintas bus kraštas,plėšte jį išplėš,+nes taip pasakė Jehova.   Kraštas gedi*,+ baigia pražūti,žemė skursta, nyksta,prakilnieji sumenko visai.   Šalis jos gyventojų suteršta,+mat jie nesilaikė įstatymų,+kraipė nuostatus+ir laužė amžinąją* sandorą.+   Štai kodėl kraštą ėda prakeikimas,+jo gyventojus slegia kaltė. Štai kodėl nedaug jų liko –vos vienas kitas žmogus.+   Jaunam vynui – gedulo dienos,* vynmedžiai geibsta,+net linksmaširdžiai visi aimanuoja.+   Paliovė būgnelių smagus dundesys,nuščiuvo puotautojų šurmulys,nebegirdėti linksmų lyros gaidų.+   Nebedainuoja vyno gėrėjai,svaigalai jiems apkarto. 10  Miestas tuštėja, griuvėsiais virsta,+namai visi užrakinti, niekas į juos neįeis. 11  Gatvėje žmonės aimanuoja, vyno išsiilgę. Nuščiuvo visoks džiūgavimas,krašte linksmybių – kaip nebūta.+ 12  Miestas apleistas – vieni griuvėsiai,jo vartai atliekų krūva pavirtę.+ 13  Tarsi alyvmedis nukrėtus uogas,+tarsi vynuogyno išrankos nuėmus derlių,+ –štai kaip atrodys ši šalis tautoms. 14  Žmonės pakels balsus,džiaugsmingai šūkaus. Prie jūros* skelbs Jehovos didybę,+ 15  Jehovą aukštins šalyje šviesos*,+jūros salose liaupses giedos Jehovos, Izraelio Dievo, vardui.+ 16  Nuo žemės pakraščių ataidi giesmės:„Šlovė Teisiajam!“+ O aš dejuoju: „Nykstu, baigiuos visai! Vargas man! Klastūnai griebiasi klastybių,klastininkai – gudrių suktybių.“+ 17  Gyventojau šalies! Siaubas, duobė, spąstai tavęs laukia!+ 18  Kas, pabūgęs siaubo, bėgs, tas duobėn įkris;kas iš duobės išlips, tas į spąstus paklius.+ Atvertos bus aukštybėje užtvaros vandensir žemės pamatai pradės drebėti. 19  Skeldėte suskeldės kraštas,kratyte jis kratysis,visas siūbuos.+ 20  Jis svirduliuos it koks girtuoklisir sverdės tarsi vėjo draskoma pašiūrė. Prislėgtas nuodėmių naštos,+jis grius ir jau nebesikels. 21  Tą dieną nusitaikys Jehova į galybes aukštai dangujeir į karalius žemai žemėje – 22  jie bus visi surinktiir duobėn sumesti tarsi kaliniai. Laikys juos požemyje uždarytusir daugeliui dienų prabėgus teis. 23  Mėnulis raudonuosir saulei susigėsti teks,+kai ant Siono kalno+ ir Jeruzalėje ims karaliauti Jehova,+ kareivijų Viešpats,kai jo šlovė spindės tautos seniūnams prieš akis.+

Išnašos

Arba „žemę“.
Arba galbūt „džiūsta“.
Arba „senąją“.
Arba galbūt „Jaunas vynas išgaravo“.
Arba „Vakaruose“.
Arba „rytuose“.