Izaijo 3:1-26

  • Judo vadai klaidina žmones (1–15)

  • Siono viliokės dukterys pasmerkiamos (16–26)

3  Štai Jehova, kareivijų Viešpats,iš Jeruzalės ir Judo atima pragyvenimą ir išteklius,visas duonos ir vandens atsargas.+   Nebebus ten galiūno ir karžygio,teisėjo ir pranašo,+ ateities spėjėjo ir seniūno,   penkiasdešimtinės vado,+ didžiūno ir patarėjo,būrėjo ir kerėtojo.+   Berniukus padarysiu jų didžiūnais,nesubrendėlius – jų valdovais.   Žmonės engs vieni kitus,savo artimui skriaudą darys.+ Jaunuolis užsipuls senolį,niekingasis negerbs garbingojo.+   Tada tėvo namuose žmogus stvers savo brolį ir prašys:„Tu turi apsiaustą, tad būk mūsų valdovas. Tebūna šie griuvėsiai tavo rankose.“   Bet tas sakys tą dieną:„Jūsų žaizdų aš netvarstysiu. Nei maisto, nei drabužių namie neturiu,žmonių valdovas aš nebūsiu.“   Jeruzalė suklupo,Judas nupuolė –savo žodžiais ir darbais prieš Jehovą kyla,jo šlovingoje akivaizdoje* jie maištauja.+   Jų veido mina juos išduoda,kaip Sodoma jie savo nuodėmę garsina,+nė nemėgina jos slėpti. Vargas jiems! Jie prisišauks nelaimę! 10  Pasakyk teisiesiems, kad jiems gerai klosis,už savo darbus jie bus apdovanoti*.+ 11  O nedorėliui – vargas! Bėda jį užklups –ką jis darė, to pats susilauks. 12  Prievaizdai mano tautą skriaudžia,moterys ją valdo. Vadai tave klaidina, manoji tauta,ir klystkeliais veda.+ 13  Jehova stoja kaltinti,pakyla skelbti tautoms nuosprendžio. 14  Jehova teis savo tautos seniūnus ir didžiūnus. „Jūs sudeginote vynuogyną,vagiate iš vargšų ir nešatės namo.+ 15  Kaip drįstate trypti mano tautąir vargšo veidą į purvą minti?!“+ – sako Visavaldis, kareivijų Viešpats Jehova. 16  Jehova taria: „Dėl to, kad Siono dukros puikybėn keliasi –galvas iškėlusios* eina,viliojamai žvilgčioja, grakščiai vaikštinėja,apykojes žvangina, – 17  Siono dukrų galvas Jehova nusės šašais,Jehova apnuogins joms kaktas.+ 18  Tą dieną Jehova atims iš jų dailias apyrankes,vainikus ir pusmėnulius,+ 19  auskarus*, antriešius ir šydus, 20  gobtuvus, apykojes ir juostas,kvepalines* ir amuletus*, 21  rankų ir nosies žiedus, 22  apeiginius drabužius, palaidines, apsiaustus ir rankinukus, 23  veidrodėlius+ ir lino apdarus,turbanus ir šydus. 24  Vietoj kvapnaus aliejaus+ – puvėsių dvokas,vietoj juostos – virvė,vietoj šukuosenos – plikė,+vietoj prašmatnaus rūbo – ašutinė+ir įdagas vietoj gražmenos. 25  Tavo vyrai kris nuo kalavijo,tavo galiūnai žus mūšyje.+ 26  Tavo vartai aimanuos ir sielvartaus,+ant žemės tu sėdėsi nuniokota.“+

Išnašos

Pažod. „jo šlovės akyse“.
Pažod. „jie valgys savo darbų vaisių“.
Pažod. „ištempusios kaklus“.
Arba „pakabučius“.
Pažod. „sielos namus“.
Arba „puošnias kriaukleles“.