Izaijo 33:1-24

  • Bausmė neklusniesiems; viltis teisiesiems (1–24)

    • Jehova – Teisėjas, Įstatymų Davėjas ir Karalius (22)

    • Niekas nebesiskųs: „Sergu“ (24)

33  Vargas tau, naikintojau, naikinimo nematęs!+ Vargas tau, klastūne, klastos nepatyręs! Kai viską sunaikinsi, pats būsi sunaikintas,+kai savo klastą įvykdysi, pats tapsi klastos auka.   Jehova, būk mums maloningas,+tavimi mes viliamės. Būk mūsų stiprybė*+ kas rytą,mūsų išgelbėjimas nelaimės dieną.+   Tavo griausmo išgąsdinti žmonės išsilaksto,kai tu pakyli, tautos pakrinka.+   Kaip skėriai suryja viską kelyje, taip bus surytas jūsų grobis,žmonės tarsi skėrių spiečiai suplūs prie jo.   Jehova bus aukštinamas,juk jis aukštybėse gyvena. Sioną jis pripildys tiesos ir teisingumo.   Jis – tas, su kuriuo būsi saugus. Didis išgelbėjimas,+ išmintis, žinojimas ir Jehovos baimė+ –štai kas yra jo turtas.   Aimanuoja gatvėse jų* karžygiai,taikos pasiuntiniai karčiai rauda.   Vieškeliai apleisti,takuose – nė vieno keliauninko. Sutartis jis* sulaužė,miestus paniekino,mirtingajam gailesčio neparodė.+   Žemė gedi* ir vysta,Libanas iš gėdos rausta,+ baigia sunykti. Šaronas dykuma virto,Bašanas ir Karmelis meta lapus.+ 10  „Dabar aš pakilsiu, – sako Jehova, –dabar aš save išaukštinsiu,+dabar parodysiu savo didybę. 11  Jūsų įsčiose – šienas, jūs gimdote šiaudus. Jūsų dvasia tarsi ugnis jus pačius praris.+ 12  Žmonės taps tarsi kalkių išdagos,tarsi dygiakrūmius juos iškirs ir supleškins.+ 13  Jūs, kurie toli, paklausykite, ką padarysiu! Ir jūs, kurie arti, pripažinkite mano galybę! 14  Siono nusidėjėliai tirta iš baimės,+tuos atsimetėlius drebulys pagavo:‘Kas iš mūsų gali ištverti tą plieskiančią ugnį?+ Kas iš mūsų atlaikys neužgesinamas liepsnas?’ 15  Kas visada elgiasi teisingai+ir kalba dorai,+kas nesipelno iš suktybių,kieno rankos nepriima kyšio+ir ausys nenori girdėti apie kraujo liejimą,o akys – žvelgti į tai, kas bloga, 16  to buveinė bus aukštai,neprieinamose uolose bus jo tvirtovė,jis bus aprūpintas duonair niekada nepristigs vandens.“+ 17  Tavo akys regės karalių, pasipuošusį šlove,jos matys tolimą kraštą. 18  Atsiminęs tą baisų metą širdyje sakysi:„Kur dingo raštininkas? Kur tas, kuris sverdavo duoklę?+ Kur tas, kuris skaičiuodavo bokštus?“ 19  Nebematysi įžūliosios tautos,kurios kalba per paini* suvokti,kurios mikčiojimo negali suprasti.+ 20  Pažvelk į Sioną, mūsų švenčių miestą!+ Temato tavo akys, – Jeruzalė yra saugi buveinė,palapinė, kurios niekas neišjudins,+kurios kuoliukų niekad neištrauksir virvių niekad nesutraukys. 21  Tenai Didingasis Jehovamus saugos tarsi upės, tarsi platūs kanalai. Karo laivai tenai neplauks,joks didingas laivas nesibraus. 22  Jehova – mūsų Teisėjas,+Jehova – Įstatymų Davėjas,+Jehova yra mūsų Karalius,+jis mus ir išgelbės.+ 23  Tavo laivavirvės kabės palaidos,stiebo nebeišlaikys, burės neįtemps. Tuomet bus dalijamas gausingas grobis,net luošiams teks nemenka dalis.+ 24  Ir joks gyventojas nebesiskųs: „Sergu.“+ Žmonėms, kurie gyvens krašte, kaltė bus atleista.+

Išnašos

Pažod. „ranka“.
Tikriausiai Judo.
Turimas omenyje priešas.
Arba galbūt „džiūsta“.
Pažod. „per gili“.