Izaijo 46:1-13
46 Belis kniumba,+ Nebojas gūžiasi.
Jų stabus krauna ant gyvulių, ant nešulinių+ –nuo sunkios naštos tie pailsę.
2 Dievai gūžiasi ir kniumba,negali tos naštos apsaugotiir patys į nelaisvę eina.
3 „Klausykitės, Jokūbo namai, ir jūs, Izraelio namų likučiai,+ –jūs, kuriuos nuo įsčių nešiojau, nuo gimimo globojau.+
4 Būsiu toks pat, kai pasensite,+jus nešiosiu, kai pražilsite.
Kaip ir iki šiol, jus palaikysiu, stiprinsiu ir gelbėsiu.+
5 Su kuo mane palyginsite, su kuo statysite į gretą?+
Kas būtų į mane panašus?+
6 Kai kurie nepagaili aukso iš savo kapšų,svarstyklėmis atsveria sidabroir pasisamdo meistrą, kad dievuką padarytų.+
Tada puola prieš stabą ant kelių, jam lenkiasi.+
7 Jie dedasi jį ant pečių,+nešiojasi, paskui pastato į skirtą vietą,ir jis ten stovi, nepajuda.+
Jie šaukiasi jo, bet tas neatsako,negali nuo nelaimės išgelbėti.+
8 Atminkite tai ir būkite ryžtingi.
Dėkitės tai į širdį, nusidėjėliai.
9 Atminkite, kas buvo pirmiau, senovės laikais,atminkite, kad aš esu Dievas, kito nėra.
Aš esu Dievas, nėra tokio kaip aš.+
10 Nuo pradžios paskelbiu, kokia bus pabaiga,iš anksto apreiškiu, kas dar nėra įvykę.+
Sakau: ‘Mano sprendimas* bus įvykdytas,+padarysiu visa, ko noriu.’+
11 Šaukiu iš rytų* plėšrų paukštį,+iš tolimo krašto – vyrą, jis mano sprendimą* įvykdys.+
Ką paskelbiau, tai įvyks,ką užsimojau, padarysiu.+
12 Klausykitės manęs, žmonės užsispyrusios* širdies,visi, kam teisingumas svetimas.
13 Mano teisingumas jau čia pat,jis visai netoli,aš nedelsiu vaduoti.+
Išvaduosiu Sioną, Izraelį šlove apdovanosiu.“+
