Izaijo 60:1-22

  • Jehovos šlovė apšviečia Sioną (1–22)

    • Karveliai grįžta į savo karvelides (8)

    • „Varį pakeisiu auksu“ (17)

    • „Mažiausias taps tūkstančiu“ (22)

60  „Kelkis, moterie,+ sušvisk! Atėjo tavoji šviesa –tave apšvietė Jehovos šlovė.+   Štai tamsa apdengs žemęir tiršta tamsuma – tautas,o tave Jehova apšvies,jo šlovę tavyje visi matys.   Link tavo šviesos eis tautos,+prie tavo spindesio* trauks karaliai.+   Pakelk akis, apsižvalgyk aplinkui! Kas renkasi ir skuba pas tave? Tavo sūnūs pareina iš toli,+tavo dukterys parnešamos ant rankų.+   Tu tai matysi ir visa spindėsi,+tavo širdis virpės ir tvins džiaugsmu,nes pas tave plūs jūros lobiai,pas tave suplauks tautų turtai.+   Tavo krašte* būriuosis vilkstinės kupranugarių,jaunų kupranugarių iš Midjano ir Efos.+ Iš Šebos visi pas tave keliausauksu ir smilkalais nešiniir kalbės apie Jehovos šlovę.+   Pas tave atvarys visas Kedaro+ kaimenes,Nebajoto+ avinus pas tave atves*. Man jie bus maloni atnaša ant aukuro.+ Aš išpuošiu šlovingus savo Namus.+   Kas gi ten atskrenda kaip debesys,kaip karveliai į savo karvelides?   Salos dės į mane viltis.+ Taršišo laivai plaukia priešaky*,jie gabena tavo sūnus iš toli+su visu jų sidabru ir auksutavo Dievo Jehovos vardo šlovei – šlovei Izraelio Šventojo. Jis tave išaukštins*.+ 10  Svetimšaliai atstatys tavo sienas,jų karaliai tau tarnaus.+ Nors užsirūstinęs tau smogiau,iš savo malonės parodysiu gailestį.+ 11  Tavo vartai visuomet bus atverti,+dieną naktį jų neuždarys,kad savo karalių vedamostautos suneštų tau savus turtus.+ 12  Pražus tauta ir karalystė, kuri tau netarnauja,tos tautos sunaikintos bus.+ 13  Tau priklausys Libano šlovė+ –kadagiai, uosiai ir kiparisai.+ Jie papuoš mano šventyklą, –vietą savo kojoms aš pašlovinsiu.+ 14  Tavo engėjų sūnūs ateis pas tave ir žemai nusilenks,kas tave niekino, parpuls tau po kojomis. Jie vadins tave Jehovos miestu,Izraelio Šventojo Sionu.+ 15  Nors buvai apleista, nekenčiama, nors niekas per tave nebekeliavo,+padarysiu tave amžinu pasididžiavimu,tu džiuginsi kartų kartas.+ 16  Tu gersi tautų pieną,+žįsi karališkąsias krūtis.+ Tada žinosi, kad aš, Jehova, esu tavo Gelbėtojas,kad Jokūbo Galingasis yra tavo Atpirkėjas.+ 17  Varį pakeisiu auksu,geležį – sidabru,medį – variu,akmenis – geležimi. Taiką paskirsiu tavo prižiūrėtoju,teisumą – tavo prievaizdu.+ 18  Nebebus girdėti apie smurtą tavo krašte,nė apie sunaikinimą ir pražūtį tavo valdose.+ Tavo sienas vadins išgelbėjimu,+ o vartus – šlove. 19  Dieną tau ne saulė švies,naktį ne mėnulis tau spindės –tavo amžina šviesa bus Jehova,+Dievas bus tavo gražumas.+ 20  Tavo saulė nenusileis,tavo mėnulis nesudils –Jehova bus tavo amžina šviesa+ir tavo gedulo dienos bus pasibaigusios.+ 21  Visi tavo žmonės bus teisūs,jie amžiams paveldės kraštą. Jie – atžala, mano pasodinta,mano rankų darbas mano šlovei.+ 22  Mažiausias taps tūkstančiuir menkas – galinga tauta. Aš pats, Jehova, metui atėjus tai paskubinsiu.“

Išnašos

Arba „tavo aušros spindesio“.
Pažod. „Tavyje“.
Pažod. „Nebajoto avinai tau tarnaus“.
Arba „išpuoš“.
Arba „kaip ir pirma“.