Jeremijo 11:1-23
11 Žodis, kurį Jehova perdavė Jeremijui:
2 „Klausykitės šių sandoros žodžių!
Kalbėk Judo vyrams ir Jeruzalės gyventojams,
3 paskelbk jiems: ‘Taip sako Izraelio Dievas Jehova. Prakeiktas, kas nesilaiko šių sandoros žodžių,+
4 kurių laikytis įsakiau jūsų protėviams tą dieną, kai išvedžiau juos iš Egipto žemės,+ iš tos geležies lydymo krosnies.+ Tądien jiems liepiau: „Klausykite mano balso, darykite visa, ką jums įsakau. Tada būsite mano tauta, ir aš būsiu jūsų Dievas,+
5 tada galėsiu įvykdyti jūsų protėviams duotą pažadą – priesaiką atiduoti pienu ir medumi tekantį kraštą,+ kuriame šiandien gyvenate.“’“
Aš atsakiau: „Amen*, Jehova.“
6 Jehova man tarė: „Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse skelbk: ‘Klausykitės šios sandoros žodžių ir jų laikykitės!
7 Aš perspėjau jūsų protėvius tą dieną, kai išvedžiau juos iš Egipto žemės, ir iki šiandien vis perspėju: „Klausykite mano balso.“+
8 Bet jie neklausė, dėmesio nekreipė*. Jie užsispyrę ėjo paskui savo nedorą širdį.+ Jie nenorėjo laikytis sandoros nuostatų, kurių buvau liepęs laikytis, todėl daviau jiems patirti visa, kas toje sandoroje užrašyta.’“
9 Jehova man sakė: „Judo žmonės ir Jeruzalės gyventojai susimokė prieš mane.
10 Jie grįžo prie nuodėmių savo protėvių, kurie nuo senų laikų nenorėjo mano žodžių laikytis.+ Jie irgi ėjo paskui kitus dievus ir juos garbino.+ Izraelio namai ir Judo namai sulaužė mano sandorą, kurią buvau su jų protėviais sudaręs.+
11 Todėl Jehova sako: ‘Štai užtrauksiu jiems nelaimę,+ ir jie neištrūks. Kai manęs šauksis, aš neišklausysiu.+
12 Tada Judo miestai ir Jeruzalės gyventojai eis pas dievus, kuriems aukas aukoja, ir šauksis jų pagalbos,+ bet jie nuo tos nelaimės negelbės.
13 Tavo dievų, Judai, – tiek, kiek tavo miestų. Kiek Jeruzalėje gatvių, tiek aukurų gėdingajam* pastatei, aukurų Baalui aukoti.’+
14 O tu už šią tautą nesimelsk. Neverk dėl jų, nemaldauk,+ nes kai nelaimėje jie manęs šauksis, aš neišklausysiu.
15 Argi mano mylimoji turi teisę būti mano Namuose,kai tiek piktų klastų yra prirezgusi?
Nejau mėsos aukojimas atitrauks nuo tavęs* artėjančią nelaimę?
Nejau tada galėsi džiūgauti?
16 Kadaise Jehova vešliu alyvmedžiu tave vadino –gražiu, pilnu puikiausių vaisių.
Pakilo ūžesys, ir jis padegė tave.
Tavo šakos nulaužtos.
17 Kareivijų Viešpats Jehova – tas, kuris tave pasodino,+ – paskelbė, kad siųs Izraelio ir Judo namams nelaimę už nedorybes, kurias darė, už tai, kad aukodami aukas Baalui jie mane užgavo.“+
18 Jehova, tu man visa tai apreiškei, kad žinočiau,davei man pamatyti jų darbus.
19 Buvau lyg klusnus avinėlis, vedamas pjauti,nemaniau, kad klastą prieš mane jie rezga:+„Sunaikinkime tą medį su visais jo vaisiais,nukirskime, kad gyvųjų krašte jo neliktų,kad jo vardo niekas nebeprisimintų.“
20 Bet kareivijų Viešpats Jehova teisia teisingai,jis ištiria slapčiausias mintis ir jausmus*.+
Leisk man išvysti, kaip jiems atkeršysi,juk tau aš savo bylą patikėjau.
21 Todėl štai ką Jehova kalba Anatoto+ žmonėms, kurie kėsinasi į tavo gyvybę ir sako: „Jehovos vardu nepranašauk,+ antraip mirsi nuo mūsų rankos“,
22 štai koks kareivijų Viešpaties Jehovos jiems skirtas žodis: „Pašauksiu juos atsiskaityti. Jų jauni vyrai kris nuo kalavijo,+ jų sūnūs ir dukterys iš bado mirs.+
23 Anatoto+ žmonių neliks nė vieno, nes užtrauksiu jiems nelaimę. Tai bus tuo metu, kai šauksiu juos atsiskaityti.“
