Jeremijo 17:1-27

  • Judo nuodėmė įrėžta širdies plokštėje (1–4)

  • Kas pasitiki Jehova, bus laiminami (5–8)

  • „Širdis už viską klastingesnė“ (9–11)

  • Jehova – Izraelio viltis (12, 13)

  • Jeremijo malda (14–18)

  • Šabas turi būti laikomas šventu (19–27)

17  „Judo nuodėmė įrašyta geležiniu rėžikliu,deimanto rėžtuku įrėžta jų širdies plokštėjeir jų aukurų raguose.   Net jų sūnūs nepamiršta tų aukurų ir Ašeros stulpų*,+pastatytų šventavietėse, prie žaliuojančių medžių,+   atvirose vietose ant kalnų. Už tai, kad nuodėmiavote, jūsų turtai, visi lobiai bus išgrobti+ –jūsų krašto šventavietės bus išplėštos.+   Savo noru atiduosite paveldą, kurį iš manęs esate gavę.+ Atsidursite nepažįstamame krašte ir tarnausite priešams.+ Jūs įžiebėte mano rūstybę tarsi ugnį,*+ir ji niekada neužges.“   Štai ką sako Jehova:„Prakeiktas, kas pasitiki žmonėmis+ir kliaujasi žmogiška jėga,+kieno širdis nusigręžia nuo Jehovos.   Jis, tarsi vienišas medis dykumoje,nesulauks nieko gera. Jo buveinė bus sausringi tyrlaukiai,druskinga žemė, netinkama gyventi.   O kas kliaujasi Jehova,kas Jehova pasitiki, tas bus laiminamas.+   Jis – tarsi medis, pasodintas prie vandens,leidžiantis šaknis srovės link. Jam nebaisi užeinanti kaitra,jo lapai visada žaliuoja.+ Nebaisūs jam sausros metai,jis visada neša vaisių.   Širdis už viską klastingesnė ir nenuspėjama*.+ Kas gali ją perprasti? 10  Aš, Jehova, tiriu širdį,+tyrinėju slapčiausias mintis*,kad kiekvienam atlyginčiau pagal jo elgesį,pagal jo darbų vaisių.+ 11  Žmogus, nesąžiningai pelnantis turtus,yra kaip kurapka, perinti ne savo kiaušinius.+ Gyvenimo pusiaukelėje turtai jį paliksir galiausiai paaiškės, kad jis kvailys.“ 12  Nuo pat pradžių išaukštintas yra šlovingasis sostas –vieta, kur stovi mūsų šventykla.+ 13  Jehova, Izraelio viltie! Kas tik tave palieka, turės gėdytis. Kas nuo tavęs* atsimeta, bus įrašyti žemės dulkėse,+nes tave, Jehova, gyvojo vandens šaltinį, jie paliko.+ 14  Gydyk mane, Jehova, kad pagyčiau. Gelbėk mane, kad būčiau išgelbėtas,+juk tave, Dieve, noriu šlovinti. 15  Štai jie man sako:„Kurgi tas Jehovos žodis?+ Tegu išsipildo!“ 16  Bet aš nebėgau nuo tavęs, ganytojo tarnybos neapleidau,nelaimės dienos netroškau. Visa, ką mano lūpos ištarė, tu gerai žinai,juk kalbėjau tavo akivaizdoje. 17  Neatiduok manęs siaubui! Tu – mano prieglobstis negandos dieną. 18  Tebūna sugėdinti mano persekiotojai,+o man patirti gėdos neleisk. Tesuima juos siaubas,o manęs siaubas teneištinka. Siųsk jiems nelaimės dieną,+triuškink juos ir naikinte sunaikink. 19  Jehova man tarė: „Eik ir atsistok tautos sūnų vartuose, pro kuriuos įeina ir išeina Judo karaliai, tada nueik ir prie kitų Jeruzalės vartų.+ 20  Žmonėms sakyk: ‘Klausykitės Jehovos žodžio, Judo karaliai, Judo žmonės ir visi Jeruzalės gyventojai, įeinantys pro šiuos vartus. 21  Taip kalba Jehova. Žiūrėkite, šabo dieną neneškite jokių nešulių, neįneškite nieko pro vartus į Jeruzalę.+ 22  Neneškite šabo dieną jokios naštos iš savo namų, nedirbkite jokio darbo.+ Tebūna šabas jums šventa diena. Taip buvau įsakęs jūsų protėviams,+ 23  bet jie neklausė, nieko nenorėjo girdėti. Tie kietasprandžiai nesileido sudrausminami.+ 24  Taigi, jeigu jūs manęs tikrai klausysite – tai Jehovos žodis, – jei per šabą pro šio miesto vartus nenešite jokių nešulių, jei šabo dieną laikysite šventa ir nedirbsite jokio darbo,+ 25  tada į šį miestą pro jo vartus iškilmių vežimuose važiuos ir ant žirgų jos karaliai ir didžiūnai, sėdintys Dovydo soste,+ – karaliai ir didžiūnai, Judo žmonės ir Jeruzalės gyventojai.+ Šis miestas bus gyvenamas amžiais. 26  Ir žmonės iš visų Judo miestų, Jeruzalės apylinkių, Benjamino žemės,+ iš žemumos,+ aukštumų ir Negebo* gabens į Jehovos Namus deginamąsias aukas,+ javų+ ir kitas atnašas, smilkalus ir padėkos aukas.+ 27  Bet jeigu manęs neklausysite, jei šabo dienos nelaikysite šventa ir per šabą nešite nešulius pro Jeruzalės vartus, aš tuos vartus padegsiu, Jeruzalės įtvirtintuosius bokštus supleškinsiu,+ ir niekas tos ugnies neužgesins.’“+

Išnašos

Arba galbūt „Mano rūstybė degina jus tarsi ugnis“.
Arba galbūt „nepagydoma“.
Arba „giliausius jausmus“. Pažod. „inkstus“.
Pažod. „nuo manęs“.
Arba „pietų“.