Jeremijo 23:1-40
23 „Vargas ganytojams, kurie pražudo ir išblaško mano ganyklos avis!“ – tai Jehovos žodis.+
2 Todėl apie ganytojus, ganančius jo tautą, Izraelio Dievas Jehova sako taip: „Jūs išvaikėte mano avis, išblaškėte jas, jos visai jums nerūpėjo.+
Užtat nubausiu jus už jūsų nedorybes, – tai Jehovos žodis.
3 Paskui surinksiu savo avių likutį iš visų kraštų, po kuriuos būsiu jas išsklaidęs,+ ir sugrąžinsiu į jų ganyklą.+ Jos bus vaisingos ir taps gausios.+
4 Aš paskirsiu joms ganytojus, kurie iš tiesų jas ganys,+ – tai Jehovos žodis. Joms nebebus ko bijoti ar išsigąsti, nė viena iš jų nepražus.
5 Štai ateina dienos – tai Jehovos žodis, – kai išauginsiu Dovydui teisią atžalą*.+ Jis bus karalius,+ valdys išmintingai ir žiūrės, kad krašte būtų laikomasi teisingumo ir teisumo.+
6 Jo dienomis Judas bus išgelbėtas,+ Izraelis gyvens saugiai.+ Ir jį vadins vardu „Jehova – mūsų teisumas“.+
7 Todėl ateina dienos – tai Jehovos žodis, – kai niekas nebesakys: ‘Kaip gyvas Jehova – Dievas, kuris išvedė Izraelio tautą iš Egipto žemės!’+
8 Bus sakoma: ‘Kaip gyvas Jehova – Dievas, kuris išvedė ir parvedė Izraelio namų palikuonius iš šiaurės krašto’ ir iš žemių, po kurias buvau juos išblaškęs. Ir jie gyvens savo žemėje.“+
9 Apie pranašus.
Plyšta man krūtinėje širdis,dreba visi mano kaulai.
Esu kaip girtas vyras,kaip vyras, įveiktas vyno, –dėl Jehovos ir dėl jo šventų žodžių.
10 Kraštas pilnas svetimautojų,+jis gedi, nes prakeikimas jį slegia.+
Tyrlaukių ganyklos išdžiūvusios.+
Žmonių darbai nedori, jie savo galia piktnaudžiauja.
11 „Tiek pranašai, tiek kunigai yra susiteršę*,+net savo Namuose randu jų nedorybę,+ – tai Jehovos žodis. –
12 Todėl jų kelias bus slidus ir tamsus,+pastumti jie pargrius.
Atpildo metui atėjus,siųsiu jiems nelaimę. Tai Jehovos žodis.
13 Mačiau, kaip Samarijos+ pranašai daro šlykštų dalyką.
Jie pranašauja Baalo varduir mano tautą veda iš kelio.
14 Jeruzalės pranašai irgi daro baisybes:svetimauja,+ apgaudinėja,+drąsina nedorėlius*.
Niekas savo blogų kelių nepalieka.
Man jie visi kaip Sodoma,+visi miesto gyventojai – kaip Gomora.“+
15 Todėl štai ką kareivijų Viešpats Jehova sako apie pranašus:
„Valgydinsiu juos metėlėmis,girdysiu apnuodytu vandeniu,+nes per Jeruzalės pranašus nuo manęs atsimetė visas kraštas.“
16 Kareivijų Viešpats Jehova sako:
„Neklausykite, ką pranašai jums pranašauja!+
Jie jus apgaudinėja*,jų regėjimai – tai jų širdies prasimanymai,+o ne žodžiai iš Jehovos lūpų.+
17 Manęs negerbiantiems jie nuolat kalba:‘Jehova sako: „Taika* jus lydės.“’+
Ir kiekvieną užsispyrusią širdį ramina:‘Nelaimė jūsų neištiks.’+
18 Tačiau kuris iš jų buvo tarp Jehovos bičiulių?
Kuris girdėjo ir perprato jo žodį?
Kuris įsiklausė į tai, ką jis sako?
19 Štai atkyla Jehovos rūstybės audra,jo pyktis lyg siautulingas viesulas atūš nedorėliams ant galvų.+
20 Jehovos rūstybė nepaliaus,kol neįvykdys jo širdies užmojų.
Paskutinėmis dienomis* jūs tai aiškiai suprasite.
21 Pranašų aš nesiunčiau – jie patys bėgo.
Nekalbėjau jiems, tačiau jie pranašavo.+
22 Jeigu jie būtų buvę tarp mano bičiulių,tai būtų tautai skelbę mano žodžius,būtų nugręžę juos nuo nedorybės kelio ir piktadarysčių.“+
23 „Argi aš Dievas tik arti? – tai Jehovos žodis. – Nejau nesu Dievas ir toli?
24 Argi gali kas pasislėpti ten, kur jo nematyčiau?+ Tai Jehovos žodis.
Argi dangus ir žemė nėra pilni manęs?+ Tai Jehovos žodis.“
25 „Pranašus, kurie kalba melą mano vardu, girdėjau sakant: ‘Regėjau sapną! Regėjau sapną!’+
26 Kiek ilgai tie pranašai bus širdyje nusistatę kalbėti melą? Juk jie pranašauja apgaulę, slypinčią širdyje.+
27 Savo sapnais, kuriuos vienas kitam pasakoja, jie nori priversti mano tautą pamiršti mano vardą, kaip kad jų tėvai užmiršo mano vardą dėl Baalo.+
28 Pranašas, kuris regėjo sapną, tegu ir pasakoja savo sapną, o tas, kuris girdėjo mano žodį, tegu kalba tiesą.
Kas gi bendra tarp šiaudų ir grūdų? – tai Jehovos žodis. –
29 Argi mano žodis nėra kaip ugnis,+ kaip kūjis uolai trupinti?+ Tai Jehovos žodis.
30 Todėl aš nubausiu pranašus, kurie vagia mano žodžius vienas iš kito.+ Tai Jehovos žodis.
31 Aš nubausiu pranašus – tai Jehovos žodis, – kurie mala liežuviu tvirtindami: ‘Tai jo žodis!’+
32 Nubausiu pranašus, kurie savo apgaulingus sapnus pasakoja, – tai Jehovos žodis. Savo melus kartodami ir girdamiesi, pranašai veda mano tautą iš kelio.+
Aš jų nesiunčiau ir neįgaliojau. Šiai tautai jie niekuo nenaudingi.+ Tai Jehovos žodis.
33 O jeigu kokie žmonės ar koks pranašas, ar kunigas tavęs klaustų: ‘Kokią naštą* nuo Jehovos turi?’, atsakysi jiems: ‘Tai jūs esate našta. Aš jus nusimesiu,+ – taip sako Jehova.’
34 Pranašą, kunigą ar bet kurį kitą, kas kalbėtų apie „naštą nuo Jehovos“, nubausiu kartu su jo namiškiais.
35 Štai jūs einate klausti savo artimo ir brolio: ‘Ką atsakė Jehova? Ką Jehova kalbėjo?’
36 Apie „naštą nuo Jehovos“ nebeužsiminkite. Jūsų pačių žodžiai – našta, nes jais pakeičiate gyvojo Dievo, kareivijų Viešpaties Jehovos, Izraelio* Dievo, žodžius.
37 Tu turi pranašo klausti: ‘Kokį atsakymą davė Jehova? Ką Jehova kalbėjo?
38 Jeigu ir toliau vadinsite tai „našta nuo Jehovos“, štai ką Jehova jums kalba: „Kadangi sakote: ‘Šis žodis yra našta nuo Jehovos’, nors liepiau jums nevadinti jo „našta nuo Jehovos“,
39 štai aš pakėlęs išmesiu jus iš savo akivaizdos – išmesiu jus ir miestą, kurį esu davęs jums ir jūsų protėviams.
40 Užtrauksiu jums amžiną gėdą ir amžiną negarbę, kurios niekas nepamirš.“’“+
