Jeremijo 26:1-24

  • Jeremijo gyvybei iškyla grėsmė (1–15)

  • Jeremijas išgelbėjamas (16–19)

    • Michėjo pranašystė (18)

  • Pranašas Ūrijas (20–24)

26  Judo karaliaus Jehojakimo, Jošijo sūnaus, valdymo pradžioje+ Jehova kalbėjo:  „Taip sako Jehova. Atsistok Jehovos Namų kieme ir kreipkis į* visus Judo miestų gyventojus, ateinančius pagarbinti Jehovos į jo Namus. Paskelbk jiems viską, ką tau įsakau, nepraleisk nė žodžio.  Galbūt jie paklausys, gal paliks savo nedorą kelią. Tada aš apsigalvosiu dėl nelaimės, kurią ketinu jiems siųsti už jų piktus darbus.+  Tark jiems: ‘Taip kalba Jehova. Jei neklausysite manęs ir nesilaikysite mano duoto įstatymo*,  jei neklausysite mano tarnų pranašų, kuriuos jums vis siunčiu ir kurių žodį atmetate,+  padarysiu šiuos Namus kaip Šiloją,+ o šitą miestą tautos minės kaip prakeiksmą.’“+  Kunigai, pranašai ir visi žmonės girdėjo Jeremiją kalbant šiuos žodžius Jehovos Namuose.+  Kai Jeremijas perdavė tautai visa, ką Jehova jam buvo liepęs perduoti, kunigai, pranašai ir kiti žmonės nutvėrė jį šaukdami: „Tu mirsi!  Kodėl Jehovos vardu pranašavai: ‘Šie Namai taps kaip Šilojas, o šis miestas bus nusiaubtas, liks be gyventojų’?“ Ir visa minia susispietė aplink Jeremiją Jehovos Namuose. 10  Judo didžiūnai, išgirdę tuos žodžius, atėjo iš karaliaus rūmų į Jehovos Namus ir susėdo prie Jehovos Namų naujųjų vartų.+ 11  Kunigai ir pranašai didžiūnams ir visai miniai kalbėjo: „Šis vyras turi būti nubaustas mirtimi,+ nes pranašavo miestui nelaimę, kaip patys savo ausimis girdėjote.“+ 12  Jeremijas visiems didžiūnams ir žmonėms atsakė: „Pats Jehova siuntė mane pranašauti apie šiuos Namus ir miestą ir perduoti žodžius, kuriuos ką tik girdėjote.+ 13  Tad dabar tiesinkite savo kelius, imkitės gerų darbų, pakluskite Jehovos, savo Dievo, balsui ir Jehova apsigalvos dėl nelaimės, kurią ketina jums užtraukti.+ 14  Štai, esu jūsų rankose. Darykite su manimi, kas jūsų akyse atrodo gera ir teisinga. 15  Bet žinokite: jeigu mane nužudysite, praliesite nekaltą kraują ir užtrauksite kaltę sau, miestui ir jo gyventojams, nes Jehova iš tikrųjų siuntė mane perduoti jums visus šiuos žodžius.“ 16  Tada visi didžiūnai ir žmonės kunigams ir pranašams sakė: „Šis žmogus nenusipelnė mirties, nes kalbėjo mums Jehovos, mūsų Dievo, vardu.“ 17  Dabar pakilo kai kurie krašto seniūnai ir kreipėsi į visą bendruomenę: 18  „Michėjas+ iš Morešeto pranašavo Judo karaliaus Ezekijo+ dienomis ir visai Judo tautai sakė: ‘Taip kalba kareivijų Viešpats Jehova. Sionas taps ariamu lauku,Jeruzalė – krūva griuvėsių,+o Dievo Namų kalnas – miškais apaugusia aukštuma.’+ 19  Argi Judo karalius Ezekijas ir Judo žmonės tada tą pranašą nužudė? Ne, karalius pabijojo Jehovos, meldė Jehovą malonės ir Jehova apsigalvojo dėl nelaimės, kurią buvo ketinęs jiems siųsti.+ Taigi, mes galime užsitraukti didelę bėdą. 20  Jehovos vardu pranašavo ir kitas vyras, Šemajo sūnus Ūrijas iš Kirjat Jearimų.+ Apie miestą ir kraštą jis pranašavo tą pat, ką ir Jeremijas. 21  Karalius Jehojakimas+ su savo karžygiais ir didžiūnais girdėjo visus Ūrijo žodžius ir norėjo jį nužudyti.+ Apie tai sužinojęs, Ūrijas išsigando ir pabėgo į Egiptą. 22  Karalius Jehojakimas tada pasiuntė į Egiptą Achboro sūnų Elnataną+ su būriu vyrų. 23  Tie atvesdino Ūriją iš Egipto pas karalių Jehojakimą. Šis nužudė jį kalaviju+ ir kūną numetė prastuomenės kapinėse.“ 24  Šafano+ sūnus Ahikamas+ irgi užstojo Jeremiją, ir šis nebuvo atiduotas miniai nužudyti.+

Išnašos

Arba „kalbėk apie“.
Arba „mokymo“.