Jeremijo 3:1-25
3 Žmonės klausia: „Jei vyras išvaro žmoną ir jeigu ši išėjusi susisaisto su kitu, ar turėtų vyras ją atgal priimti?“
Argi šis kraštas nėra susiteršęs?+
„Su daugybe meilužių ištvirkavai,+tai argi beturėčiau tave priimti? – tai Jehovos žodis. –
2 Pažvelk į plikas kalvas, pasižiūrėk.
Ar yra vietų, kur tavęs neprievartavo?
Kaip klajoklis* tyruosemeilužių laukdavai prie vieškelių sėdėdama.
Svetimaudama ir pikta darydamakraštą suteršei.+
3 Todėl sulaikyti buvo gausūs lietūs,+todėl pavasarį nelyja.
Esi tikra begėdė, svetimaujanti žmona,kuri nieko nesidrovi.+
4 O dabar manęs šaukiesi:‘Mano Tėve, mano jaunystės drauge!+
5 Nejau tu amžinai apmaudausi,nejau rūstauti nepaliausi?’
Šitaip tu kalbi,bet nedorybes darai kiek begalėdama.“+
6 Karaliaus Jošijo+ valdymo dienomis Jehova man tarė: „Ar matei, ką toji atsimetėlė Izraelio karalystė daro? Ji lipa į kiekvieną aukštą kalną ir po kiekvienu vešliu medžiu svetimauja.+
7 Net ir po visko, ką ji padarė, prašiau ją pas mane sugrįžti,+ bet ji negrįžo. Judo karalystė irgi matė, kokia jos sesuo neištikima.+
8 Tai išvydęs, atsimetėlę Izraelio karalystę išvariau – įteikiau jai skyrybų raštą+ už tai, kad svetimavo.+ Bet Judas, neištikimoji jos sesuo, dėl to neišsigando – irgi ėmė ištvirkauti.+
9 Ta lengvabūdė* paleistuvavo ir suteršė kraštą svetimaudama – akmenis ir medžius garbindama.+
10 Nepaisydama viso to, Judo karalystė, neištikimoji sesuo, širdimi pas mane negrįžo, ji tik dėjosi grįžtanti. Tai Jehovos žodis.“
11 Jehova man sakė: „Atsimetėlė Izraelio karalystė pasirodė esanti teisesnė už neištikimąją Judo karalystę.+
12 Eik ir skelbk šiuos žodžius šiaurei:+
‘Sugrįžk, Izraeli, pareik, neištikimoji, – tai Jehovos žodis.+ Nebežvelgsiu į tave piktai,+ nes esu ištikimas, – tai Jehovos žodis. Nenoriu amžinai apmaudauti.
13 Tik pripažink savo kaltę, juk prieš Jehovą, savo Dievą, maištavai. Po kiekvienu vešliu medžiu dalijai savo malones svetimiems*, o mano balso neklausei. Tai Jehovos žodis.
14 Sugrįžkite, maištininkai*, – tai Jehovos žodis, – juk tai aš esu jūsų šeimininkas*. Paimsiu jus – po vieną iš miesto, po du iš kilties – ir parvesiu į Sioną.+
15 Duosiu ganytojų, kurie veiks pagal mano valią*.+ Jie maitins jus išmanymu ir mokys supratimo*.
16 Tomis dienomis tapsite krašte gausūs ir vaisingi, – tai Jehovos žodis.+ Nė vienas nebesakysite: „Jehovos Sandoros Skrynia!“ Apie ją nebegalvosite, neprisiminsite, nepasigesite jos ir kitos tokios nebedarysite.
17 Tuo laiku Jeruzalę vadins Jehovos sostu.+ Jehovos vardo šlovei į ją bus surinktos visos tautos,+ ir jos liausis tenkinusios savo užsispyrusios, nedoros širdies įgeidžius.
18 Tomis dienomis Judo ir Izraelio namai bus vieningi+ ir drauge keliaus iš šiaurės krašto į žemę, kurią esu davęs kaip paveldą jūsų protėviams.+
19 Vis galvodavau: „Kaip būtų malonu priskaityti tave* prie sūnų ir duoti tau taip trokštamą kraštą – gražiausią paveldą tautose!“+ Tikėjausi, kad vadinsi mane savo Tėvu ir nuo manęs nenusigręši, visados paskui mane eisi.
20 Bet kaip žmona išduoda savo vyrą, taip tu, Izraeli, išdavei mane.+ Tai Jehovos žodis.’“
21 Nuo kalvų plikų girdėti balsas –Izraelio žmonės rauda ir atleidimo maldaujauž tai, kad savo kelią iškreipė,už tai, kad savo Dievą Jehovą pamiršo.+
22 „Sugrįžkite, neištikimieji sūnūs.
Neištikimą jūsų širdį aš išgydysiu.“+ –„Štai mes! Atėjome pas tave,nes tu, Jehova, esi mūsų Dievas.+
23 Išties, kalvos ir šurmulys kalnuose yra apgaulė.+
Išties, tik mūsų Dievas Jehova gelbsti Izraelį.+
24 Tačiau nuo pat mūsų jaunystės gėdingasis* rijo visa, ką protėviai užpelnė,+jų kaimenes ir bandas suėdė,pražudė jų sūnus ir dukteris.
25 Gulkimės į savo gėdos guolį,savo negarbe užsiklokime,nes, kaip ir mūsų protėviai, nuo pat jaunystės iki šios dienosJehovos, savo Dievo, akivaizdoje nuodėmiavome,+Jehovos, savo Dievo, balso neklausėme.“
