Jeremijo 32:1-44
32 Štai žodis, kurį Jehova perdavė pranašui Jeremijui dešimtais Judo karaliaus Zedekijo valdymo metais. Tai buvo aštuoniolikti Nebukadnecaro valdymo metai.+
2 Tuo metu Babilono karaliaus kariuomenė buvo apgulusi Jeruzalę, o pranašas Jeremijas buvo įkalintas sargybos kieme,+ esančiame prie Judo karaliaus rūmų.
3 Ten jį uždarė Judo karalius Zedekijas.+ Jis paklausė: „Kodėl šitaip kalbi? Tu sakai: ‘Taip sako Jehova. Atiduosiu šį miestą Babilono karaliui į rankas, ir tas jį paims.+
4 Judo karalius Zedekijas neištrūks iš chaldėjų rankų, jis tikrai bus atiduotas Babilono karaliui į rankas, susidurs su juo akis į akį, kalbėsis veidas į veidą.+
5 Zedekijas bus išvarytas į Babiloną ir ten pasiliks, kol jį prisiminsiu, – tai Jehovos žodis. Kad ir kaip kovotumėte su chaldėjais, jų nenugalėsite.’“+
6 Jeremijas tarė: „Jehova man taip kalbėjo:
7 ‘Hanamelis, tavo dėdės* Šalumo sūnus, ateis pas tave ir sakys: „Pirk mano lauką Anatote,+ nes tu pirmas turi teisę jį pirkti*.“’“+
8 Kaip Jehova ir buvo sakęs, mano dėdės sūnus Hanamelis atėjo pas mane į sargybos kiemą ir tarė: „Prašyčiau pirkti mano lauką Anatote, Benjamino žemėje, nes tu turi teisę gauti jį nuosavybėn ir jį įsigyti. Tad pirk jį.“ Tuomet supratau, kad tie žodžiai buvo nuo Jehovos.
9 Taigi aš nusipirkau tą lauką Anatote iš savo dėdės sūnaus Hanamelio ir atsvėriau jam pinigus+ – 17 sidabrinių*.
10 Tada surašiau sandorio raštą,+ jį užantspaudavau, pasikviečiau liudininkų+ ir svarstyklėmis atsvėriau pinigus.
11 Paskui paėmiau tą pirkimo raštą – užantspauduotą, kaip reikalauja įstatymas ir teisiniai nuostatai, ir kitą, neužantspauduotą,
12 ir padaviau Machsėjos sūnaus Nerijos+ sūnui Baruchui.+ Tai matė mano dėdės sūnus Hanamelis, pirkimo raštą pasirašę liudininkai ir visi žydai, sėdintys sargybos kieme.+
13 Jų akivaizdoje Baruchui paliepiau:
14 „Taip sako kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas. Paimk abu šiuos pirkimo raštus – užantspauduotąjį ir neužantspauduotąjį – ir įdėk į molinį indą, kad būtų saugomi ilgą laiką,
15 nes Izraelio Dievas, kareivijų Viešpats Jehova, sako: ‘Šiame krašte vėl bus perkami namai, laukai ir vynuogynai.’“+
16 Atidavęs lauko pirkimo raštą Nerijos sūnui Baruchui, Jehovai meldžiausi:
17 „O visavaldi Jehova! Savo didžia jėga ir galinga* ranka tu sukūrei dangų ir žemę.+ Tau nieko nėra negalimo.
18 Tu rodai ištikimąją meilę tūkstančiams, bet atmoki vaikams* už jų tėvų klaidas.+ Esi didis ir galingas Dievas, vardu Jehova, kareivijų Viešpats.
19 Didingi tavo užmojai, neprilygstami darbai.+ Tu stebi visus žmonių kelius,+ kad atlygintum kiekvienam pagal elgesį ir darbus.+
20 Tu darei ženklų ir stebuklų Egipto žemėje, – apie juos žinoma iki šiol, – ir šitaip išgarsinai savo vardą Izraelyje ir tarp visų žmonių.+ Tai akivaizdu ir šiandien.
21 Tu išvedei savo tautą Izraelį iš Egipto krašto iškelta galinga ranka, su ženklais, stebuklais ir baimę keliančiais darbais.+
22 Atidavei jiems šį kraštą, laikydamasis jų protėviams duotos priesaikos,+ – kraštą, tekantį pienu ir medumi.+
23 Jie atėjo ir jame įsikūrė, bet tavo balso neklausė ir tavo įstatymo nesilaikė. Jie nedarė to, ką buvai jiems įsakęs daryti, todėl ir siuntei jiems šią nelaimę.+
24 Štai priešas pila apgulos pylimus, rengiasi pulti miestą.+ Dėl kalavijo,+ bado ir maro+ miestas tikrai atsidurs užpuolikų chaldėjų rankose. Visa, ką kalbėjai, įvyko, ir tu tai matai.
25 Tad kodėl, visavaldi Jehova, sakei man: ‘Pirk lauką ir pasikviesk liudininkų’, jei miestas bus atiduotas į chaldėjų rankas?“
26 Jehova pranašui Jeremijui atsakė:
27 „Aš esu Jehova, visų žmonių Dievas. Argi man yra kas neįmanoma?
28 Taip sako Jehova. Atiduodu šį miestą į chaldėjų rankas – į rankas Babilono karaliui Nebukadnecarui, ir tas jį paims.+
29 Užpuolikai chaldėjai įsiverš į miestą ir jį padegs+ – pavers pelenais visus namus, ant kurių stogų žmonės aukojo Baalui ir liejo liejamąsias atnašas kitiems dievams, tuo mane piktindami.+
30 Juk Izraelio ir Judo gyventojai nuo jaunumės daro vien tai, kas nedora mano akyse.+ Savo rankų darbais izraelitai mane piktina, – tai Jehovos žodis.
31 Šis miestas nuo pat įkūrimo iki šiandien mane tik pykdo ir rūstina.+ Aš pašalinsiu jį iš savo akivaizdos+
32 už visas blogybes, kuriomis Izraelio ir Judo žmonės mane rūstino. Jie visi mane rūstino: ir karaliai,+ ir didžiūnai,+ ir kunigai, ir pranašai,+ ir Judo žmonės, ir Jeruzalės gyventojai.
33 Jie vis nusisukdavo nuo manęs, nugręždavo savo veidą.+ Nors nuolat juos mokiau, nė vienas nesiklausė, nė vienas nesileido sudrausminamas.+
34 Namuose, vadinamuose mano vardu, jie pasistatė savo bjaurius stabus ir taip mano buveinę suteršė.+
35 Maža to, Ben Hinomo slėnyje*+ jie įrengė šventaviečių Baalui ir aukojo ten savo sūnus ir dukteris Molechui – atidavė juos ugniai.+ O juk aš to jiems nebuvau įsakęs,+ nė minties tokios neturėjau* – niekada nebūčiau liepęs taip pasibaisėtinai elgtis ir stūmęs Judą į nuodėmę.
36 Todėl apie šį miestą, kuris, kaip ir sakote, bus atiduotas į Babilono karaliaus rankas ir pražus nuo kalavijo, bado ir maro, Izraelio Dievas Jehova skelbia:
37 ‘Surinksiu juos iš visų kraštų, po kuriuos, degdamas pykčiu, rūstybe ir didžiu apmaudu, buvau juos išblaškęs.+ Parvesiu atgal į šią vietą ir leisiu čia saugiai gyventi.+
38 Jie bus mano tauta, ir aš būsiu jų Dievas.+
39 Duosiu jiems vieną širdį,+ nukreipsiu vienu keliu, kad jie visada manęs bijotų, kad jiems patiems ir jų vaikams gerai klotųsi.+
40 Sudarysiu su jais amžiną sandorą+ – pažadėsiu visada jiems gera daryti.+ Įdiegsiu jiems į širdį mano baimę, kad jie nuo manęs nenusigręžtų.+
41 Visa širdimi ir siela, su džiaugsmu darysiu jiems gera,+ įšaknydinsiu juos šiame krašte.’“+
42 „Nors ir siunčiau šiai tautai baisią nelaimę, – taip sako Jehova, – pažadu suteikti jai gerovę.+
43 Šiame krašte vėl bus perkami laukai,+ nors dabar sakote: ‘Tas kraštas virto dykyne be žmonių ir gyvulių. Jis atiduotas chaldėjams į rankas.’
44 Benjamino žemėje, Jeruzalės apylinkėse, Judo ir aukštumų miestuose, žemumos miestuose ir pietiniuose miestuose vėl už pinigus bus perkami laukai, vėl bus surašomi ir užantspauduojami pirkimo raštai, kviečiami liudininkai,+ nes aš parvesiu jų belaisvius.+ Tai Jehovos žodis.“
