Jeremijo 33:1-26

  • Pažadas, kad tremtiniai sugrįš (1–13)

  • Kai valdys „teisi atžala“, klestės saugumas (14–16)

  • Sandora su Dovydu ir kunigais (17–26)

    • Sandora su diena ir naktimi (20)

33  Jeremijas tebebuvo uždarytas sargybos kieme,+ kai Jehova prabilo į jį antrąkart. Dievas sakė:  „Taip kalba Jehova, žemės Kūrėjas, Jehova, kuris padarė žemę ir ją įtvirtino. Tai sako tas, kurio vardas Jehova.  Šaukis manęs, ir aš atsiliepsiu. Mielai atskleisiu tau didžius ir nesuvokiamus dalykus, apie kuriuos nežinojai.+  Taip Izraelio Dievas Jehova kalba apie šio miesto namus ir Judo karalių rūmus, kuriuos žmonės griauna, ruošdamiesi atremti priešo apgulą ir apsiginti nuo jo kalavijo,+  ir apie žmones, kurie eina kovoti su chaldėjais ir kurių lavonų bus pilni namai, – apie tuos, kuriuos pykčio ir rūstybės apimtas išžudysiu, apie tuos, dėl kurių piktadarysčių nugręžiau savo veidą nuo miesto:  ‘Miestą aš atgaivinsiu ir sustiprinsiu, jo žmones išgydysiu+ ir laiminsiu taikos* apstybe ir tiesa.+  Sugrąžinsiu Judo ir Izraelio tremtinius,+ vėl subursiu juos, ir visa bus kaip pirma.+  Nuplausiu visas jų nuodėmes, kuriomis man nusikalto,+ ir atleisiu visas nedorybes, kurias darė ir kuriomis man nusižengė.+  Šio miesto vardas teiks man džiaugsmą, garbę ir šlovę visų žemės tautų akivaizdoje. Jos išgirs apie didžią gerovę, kuria savo tremtinius laiminsiu.+ Jos išsigąs ir drebės+ matydamos, kokią didžią gerovę ir taiką* šiam miestui būsiu suteikęs.’+ 10  Taip sako Jehova. Šioje vietoje, kurią vadinate dykyne be žmonių ir gyvulių, šiuose apleistuose ir tuščiuose, be žmonių ir gyvulių paliktuose Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse vėl bus girdėti 11  džiugesio ir linksmybių garsai,+ jaunikio ir nuotakos balsai. Žmonės giedos: ‘Dėkokite kareivijų Viešpačiui Jehovai, nes Jehova geras,+ nes jo ištikimoji meilė amžina!’+ Jie neš į Jehovos Namus padėkos aukas,+ nes aš būsiu parvedęs krašto tremtinius, ir visa bus kaip pirma, – taip sako Jehova. 12  Taip sako kareivijų Viešpats Jehova. Šiame apleistame krašte be žmonių ir gyvulių ir visuose jo miestuose vėl bus ganyklų, kur piemenys ganys savo kaimenes.+ 13  Aukštumų miestuose, žemumos ir pietų miestuose, Benjamino žemėje, Jeruzalės apylinkėse+ ir Judo miestuose+ piemuo ranka vėl skaičiuos savo kaimenes, – taip sako Jehova. 14  Štai ateina dienos – tai Jehovos žodis, – kai įvykdysiu visa gera, ką esu pažadėjęs Izraelio namams ir Judo namams.+ 15  Tuo laiku išželdinsiu Dovydui teisią atžalą*.+ Jis vykdys krašte teisumą ir teisingumą.+ 16  Tomis dienomis Judas bus išgelbėtas,+ Jeruzalė gyvens saugiai.+ Ji bus vadinama „Jehova – mūsų teisumas“.+ 17  Taip sako Jehova. Niekada nenutiks taip, kad neliktų Dovydo palikuonio Izraelio namų sostui užimti,+ 18  ir nenutiks taip, kad neliktų kunigo – levito, galinčio aukoti deginamąsias aukas, javų atnašas ir kitas aukas.“ 19  Jehova vėl kalbėjo Jeremijui: 20  „Taip sako Jehova. Jei galėtumėte panaikinti mano sandorą su diena ir mano sandorą su naktimi, kad diena ir naktis nebeateitų joms skirtu laiku,+ 21  tada ir aš panaikinčiau sandorą, kurią esu sudaręs su savo tarnu Dovydu,+ kad jis neturėtų sūnaus jo soste karaliauti,+ ir savo sandorą su levitais, kurie man tarnauja kunigais.+ 22  Kaip nesuskaitoma yra dangaus kareivija ir kaip nepaseikėjamos pajūrio smiltys, taip gausūs bus mano tarno Dovydo palikuoniai ir man tarnaujantys levitai.“ 23  Jehova perdavė Jeremijui dar tokį žodį: 24  „Ar girdėjai šiuos žmones kalbant: ‘Jehova atmes tas abi šeimas, kurias yra išsirinkęs’? Priešininkai mano tautą niekina, jų akyse ji nebėra tauta. 25  Todėl štai ką sako Jehova: ‘Kaip nekintama yra mano sandora su diena ir su naktimi,+ kaip nekintami mano nustatyti dangaus ir žemės įstatai,+ 26  taip nekintamas mano žodis, kad neatmesiu Jokūbo ir savo tarno Dovydo palikuonių ir kad Dovydo palikuoniams duosiu valdyti Abraomo, Izaoko ir Jokūbo sūnus. Parvesiu jų tremtinius,+ jų pasigailėsiu.’“+

Išnašos

Arba „ramybės“.
Arba „ramybę“.
Arba „įpėdinį“.