Jeremijo 4:1-31
4 „Jei sugrįši, Izraeli, – tai Jehovos žodis, –jei tik pas mane sugrįši,jei man iš akių bjauriuosius stabus pašalinsi,nereikės tau klajoti.+
2 Ir jei laikydamasis tiesos, teisingumo ir teisumo prisieksi:‘Kaip Jehova gyvas!’,tautos iš jo* gaus palaiminimąir juo didžiuosis.“+
3 Štai ką Jehova sako Judo žmonėms ir Jeruzalei:
„Išsiarkite dirvonus,nesėkite tarp dygiažolių.+
4 Apsipjaustykite Jehovos akivaizdoje –apipjaustykite savo širdis,+Judo žmonės ir Jeruzalės gyventojai,kad dėl jūsų piktadarysčiųmano rūstybė neįsižiebtų kaip ugnis,kaip neužgesinama liepsna.“+
5 Pagarsinkite apie tai Jude, paskelbkite Jeruzalėje.
Šaukite ir pūskite ragą visame krašte.+
Garsiai raginkite visus: „Susirinkite!
Bėkime į įtvirtintuosius miestus!+
6 Iškelkite ženklą, rodantį į Sioną,nedelskite, skubėkite saugion vieton!“
Mat jis siųs iš šiaurės nelaimę,+ baisų nuniokojimą.
7 Tarsi liūtas iš brūzgynų išniro priešas,+tautų naikintojas pasirodė,+iš savo guolio išsliūkino, kad kraštą siaubo reginiu paverstų.
Jūsų miestai taps negyvenamais griuvėsiais.+
8 Tad apsivilkite ašutines,+raudokite* ir aimanuokite,nes Jehova tebedega pykčiu ant mūsų.
9 „Tą dieną, – tai Jehovos žodis, – karalius neteks drąsos*,+didžiūnai irgi jos pristigs.
Kunigai šiurps iš siaubo, pranašai išsigąs.“+
10 Tada tariau: „O visavaldi Jehova! Iš tikrųjų šią tautą ir Jeruzalę tu apgavai.+ Sakei: ‘Taika pas jus bus’,+ o juk kalavijas mums jau prie gerklės.“
11 Tuo laiku šiai tautai ir Jeruzalei bus skirtas toks žodis:
„Svilinantis vėjas, nuo plikų dykumos kalvų atūžęs,mano dukterį, mano tautą, nušluos –ne vėtyti ar valyti atkils.
12 Man paliepus, su visu smarkumu nuo tenai jis atūš.
Savo nuosprendį jiems paskelbsiu.
13 Lyg lietaus debesis jis ateis,lyg smarkus vėjas jo kovos vežimai atskries.+
Jo žirgai už erelius greitesni.+
Vargas mums! Mes žuvę!
14 Išplauk iš širdies nedorumą, Jeruzale, ir būsi išgelbėta.+
Kiek ilgai piktas mintis savyje laikysi?
15 Štai balsas praneša žinią iš Dano,+skelbia iš Efraimo kalnų apie nelaimę.
16 Praneškite tautoms,pagarsinkite, kas laukia Jeruzalės.“
„Sargybiniai* ateina iš tolimo krašto,su kovos šūksniu jie atžygiuoja prieš Judo miestus.
17 It laukų sargai jie ateina, iš visų pusių Jeruzalę siausdami,+nes prieš mane ji maištauja,+ – tai Jehovos žodis. –
18 Už savo darbus ir elgesį turėsi atsiimti.+
Kokia gi karti tavo nelaimė,juk pati tavo širdis maištauja!“
19 Koks sielvartas! Kokia kančia!
Skausmo kupina mana širdis,krūtinėje ji daužosi.
Tylėti negaliu,nes rago gausmą išgirdau,karo pavojų skelbiantį garsą*.+
20 Girdėti apie nelaimes – vieną po kitos,visas kraštas nuniokotas.
Greitai mano palapines nugriovė,akimirksniu nutraukė jų dangalus.+
21 Kiek ilgai turėsiu ženklą matytiir rago gausmo klausytis?+
22 „Mano tauta neprotinga,+manęs jie nepaiso.
Jie – kvaili sūnūs, be išmanymo.
Blogybes daryti sumanumo jiems nestinga,bet gera daryti nesugeba.“
23 Žvelgiau į kraštą, – jis buvo tuščias ir dykas.+
Dangun pažiūrėjęs šviesos jame nebeišvydau.+
24 Į kalnus pažvelgęs pamačiau, kaip jie drebėjo,kaip visos kalvos siūbavo.+
25 Dairiausi, bet žmogaus ten neradau,išskridę buvo ir padangių paukščiai.+
26 Mačiau, kad sodai tyrais pavirtę,kad iš miestų griuvėsiai belikę.+
Jehova tai padarė,savo pyktį išliejo.
27 Štai ką sako Jehova: „Kraštas bus apleistas,+bet ne viską jame sunaikinsiu.
28 Jis aimanuos,+dangus virš jo aptems,+nes aš taip pasakiau, taip nusprendžiau,ir neapsigalvosiu*, atgal nesitrauksiu.+
29 Raitininkų ir lankininkų šūksniams aidint,visas miestas puls bėgti.+
Tankynėse jie slėpsis,į uolas ropšis.+
Visi miestai ištuštėjo,niekas ten nebegyvena.“
30 Esi nuniokota, tad ką dabar darysi?
Tu raudoniausiu apdaru apsitaisydavai,aukso papuošalais dabindavaisi,akis juodais dažais* ryškinai.
Be reikalo gražinaisi,+nes tie, kurie tavęs geidė, dabar tave atstūmėir gyvastį nori atimti.+
31 Girdėjau garsą, tarsi negaluojanti moteris aimanuotų,tarsi pirmąkart gimdanti dejuotų –girdėjau šauksmą Siono dukters, vos atgaunančios kvapą.
Ištiesusi rankas ji vaitoja:+„Vargas man! Alpstu žudikų nukamuota!“
