Jeremijo 46:1-28
46 Pranašui Jeremijui Jehova perdavė žodį apie tautas.+
2 Štai žodis apie Egiptą+ ir apie Egipto faraono Nekojo+ kariuomenę (ją, išsidėsčiusią prie Eufrato upės, ketvirtais Judo karaliaus Jehojakimo, Jošijo sūnaus, valdymo metais+ ties Karkemišu sumušė Babilono karalius Nebukadnecaras):
3 „Paruoškite skydus, mažuosius ir didžiuosius,ir pirmyn į mūšį!
4 Balnokite žirgus! Ant ristūnų, raitininkai!
Rikiuokitės, dėkitės šalmus,šveiskite ietis, vilkitės šarvus.
5 Kodėl matau juos siaubo apimtus?
Jie traukiasi! Kariai jų nugalėti –jie persigandę bėga, nė nesigręžioja.
Aplink vien siaubas, – tai Jehovos žodis.
6 Greituolis negali pabėgti, kariai negali ištrūkti.
Šiaurėje, ant Eufrato upės kranto,jie klumpa ir krinta.+
7 Kas gi tas, kuris atplūsta lyg Nilas,kurio vandenys – lyg sraunių upių?
8 Tai Egiptas atplūsta tarsi Nilas,+tarsi srauniųjų upių vandenys.
‘Pakilsiu ir apsemsiu žemę, – sako jis, –sunaikinsiu miestą ir jo gyventojus.’
9 Pirmyn, žirgai!
Skriekite, kovos vežimai!
Pulkite, galiūnai!
Ženkite priekin, kušitai ir putai, skydais nešini,+ir jūs, ludai,+ su paruoštais lankais rankose.+
10 Ši diena – visavaldžio Jehovos, kareivijų Viešpaties. Tai diena, kai jis keršys ir atmokės savo priešams. Kalavijas ris ir bus sotus, gers jų kraujo, kiek norės, nes visavaldis Jehova, kareivijų Viešpats, aukoja auką šiaurės krašte ties Eufrato upe.+
11 Keliauk į Gileadą, parsinešk balzamo,+mergele, Egipto dukra.
Vaistų daugybė tau nepadės,pagyti tau nėra vilties.+
12 Tautos išgirdo apie tavo negarbę,+nuo tavo šauksmo aidėjo visas kraštas.
Karžygys klumpa priešais karžygįir abu drauge krinta.“
13 Pranašui Jeremijui Jehovos perduotas žodis apie tai, kaip Babilono karalius Nebukadnecaras atžygiuoja pulti Egipto krašto:+
14 „Praneškite Egipte, paskelbkite Migdole.+
Pagarsinkite Nofe* ir Tachpanhese.+
Sakykite: ‘Rikiuokitės! Būkit pasiruošę,nes kalavijas visa aplinkui suris.
15 Kas parbloškė tavo galiūnus?
Jie neatsilaikė,nes Jehova juos parbloškė.
16 Daugybė jų klumpa ir krinta,vienas kitą jie ragina:„Stokimės! Grįžkime pas savo žmones į gimtąjį kraštą,gelbėkimės nuo nuožmaus kalavijo.“’
17 Tenai tie galiūnai šaukė:‘Faraonas, Egipto valdovas, girtis temoka,savo progą* jis praleido.’+
18 Kaip aš gyvas – sako karalius, vardu Jehova, kareivijų Viešpats, –jis* ateis ir bus kaip Taboras+ tarp kalnųir kaip Karmelis+ prie jūros.
19 Kraukis mantą tremčiai,dukra, Egipto gyventoja,nes Nofas virs siaubo reginiu.
Jį sudegins*, paliks be žmonių.+
20 Egiptas – graži telyčia,bet iš šiaurės atlėks sparvos ir ją apniks.
21 Jo samdyti kariai – kaip nupenėti veršiai,bet ir jie apsigręžę visi pabėgo,jų gretos pakriko.+
Nelaimės diena juos užklupo,atsiskaitymo valanda atėjo.
22 Ji* šnypščia kaip šliaužianti gyvatė,nes atžygiuoja galingi priešai kirviais nešini,artinasi prie jos tarytum medkirčiai*.
23 Jos mišką jie iškirs – tai Jehovos žodis, – nors jis ir atrodė neįžengiamas,nes jų – daugiau negu skėrių, daugybė nesuskaitoma.
24 Egipto dukra bus sugėdinta,atiduota į rankas tautai iš šiaurės.+
25 Taip sako kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas. Aš nubausiu Nojo*+ Amoną,+ faraoną, Egiptą, jo dievus+ ir valdovus. Taip, nubausiu faraoną ir visus, kas juo pasitiki.+
26 Atiduosiu juos į rankas tiems, kurie tyko jų gyvybės, į rankas Babilono karaliui Nebukadnecarui+ ir jo tarnams. Bet paskui Egiptas bus apgyventas kaip seniau, – tai Jehovos žodis.+
27 O tu nebijok, mano tarne Jokūbai,neišsigąsk, Izraeli.+
Aš išgelbėsiu tave ir tavo palikuonius,parvesiu iš tolimo nelaisvės krašto.+
Jokūbas sugrįš, gyvens ramiai ir saugiai,nebus kam jo gąsdinti.+
28 Todėl nebūgštauk, mano tarne Jokūbai – tai Jehovos žodis, – aš su tavimi.
Tautoms, po kurias tave išblaškiau, padarysiu galą.+
Tavęs aš nesunaikinsiu,+tik nuosaikiai sudrausminsiu.+
Nenubausto tavęs nepaliksiu.“
