Jeremijo 48:1-47
-
Pranašystė apie Moabą (1–47)
48 Štai ką kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas, sako apie Moabą:+
„Vargas Nebojui+ – jis sunaikintas!
Gėda Kirjataimams+ – jie užgrobti!
Saugus prieglobstis* pažemintas ir sugriautas.+
2 Moabo niekas nebeaukština,priešai Hešbone+ susimokė jį sužlugdyti:‘Eime, padarykime galą šiai tautai.’
Tu, Madmene, irgi turėsi nutilti,nes vejasi tave kalavijas.
3 Aidi riksmai iš Horonaimų,+ten niokojimas ir baisus griuvimas!
4 Moabas pakirstas,jo mažyliai verkia.
5 Žmonės kopia Luhito įkalne ir ašaras lieja,leidžiasi iš Horonaimų aidint negandos užkluptųjų aimanoms.+
6 Bėkite! Gelbėkite gyvastį!
Tapkite lyg kadagys dykynėje.
7 Kadangi savo darbais ir turtais klioveisi,tave irgi užims.
Kemošas+ su savo žyniais ir didžiūnaisišeis į nelaisvę.
8 Naikintojas puls visus miestus,nė vienas neišsigelbės.+
Slėnis bus nuniokotas,plynė nusiaubta, kaip Jehova ir sakė.
9 Pastatykite kelrodį Moabui,nes jo miestai grius ir žmonės iš ten bėgs.
Jo miestai siaubo reginiu taps,liks be gyventojų.+
10 Prakeiktas, kas aplaidžiai vykdo Jehovos pavedimą!
Prakeiktas, kas sulaiko savo kalaviją, nepralieja kraujo!
11 Moabui nuo jaunystės niekas nedrumstė ramybės,lyg vynas jis ilsėjosi ant nuosėdų.
Niekas į kitą indą jo neperpylė,į tremtį neišvarė.
Todėl jo skonis liko tas pats,jo kvapas nepakito.
12 Štai ateina dienos – tai Jehovos žodis, – kai siųsiu vyrus jo apversti. Jie apvers jį, ištuštins jo indus, jo ąsočius sukuls į šukes.
13 Tada Moabas gėdysis Kemošo, kaip Izraelio namai gėdijasi Betelio, kuriuo pasitikėjo.+
14 Kaip drįstate sakyti: ‘Mes karžygiai, kovoti pasirengę’?+
15 Moabas sunaikintas,jo miestai užgrobti,+stipriausi jaunuoliai išguldyti,+ –sako Karalius, vardu Jehova, kareivijų Viešpats.+
16 Netrukus Moabą užklups nelaimė,atskuba jo pražūtis.+
17 Visi aplink jo gailės –visi, kurie žino jo vardą.
Sakykite: ‘Tvirtoji, gražioji lazda sulaužyta!’
18 Atsisveikink su savo šlove, Dibone+ gyvenanti dukterie,ir sėdėdama troškulį kęsk,*nes prieš tave atžygiuoja Moabo naikintojas,tavo įtvirtinimus jis griuvėsiais pavers.+
19 Atsistok prie kelio ir žiūrėk, Aroero+ gyventoja,klausk pasprukėlio ir bėglės: ‘Kas nutiko?’
20 Moabui tenka kęsti gėdą, siaubas jį apėmęs.
Raudok ir aimanuok.
Skelbk Arnone,+ kad Moabas nuniokotas.
21 Teismo susilaukė plynių kraštas+ – Holonas, Jahacas+ ir Mefaatas,+
22 Dibonas,+ Nebojas+ ir Bet Diblataimai,
23 Kirjataimai,+ Bet Gamulas ir Bet Meonas,+
24 Kerijotai,+ Bocra ir visi Moabo žemės miestai, tolimi ir artimi.
25 Moabo stiprybė sutriuškinta*,jo ranka palaužta, – tai Jehovos žodis.
26 Nugirdykite+ jį už tai, kad aukštinosi prieš Jehovą.+
Moabas savo vėmaluose voliojasi,pajuoka visiems yra tapęs.
27 Argi nesityčiojai iš Izraelio?+
Ar jis koksai vagis,kad jį niekini* ir koneveiki?
28 Apleiskite miestus, Moabo gyventojai, taisykitės ant uolųir kaip balandžiai kurkitės tarpeklių šlaituose.“ –
29 „Girdėjome, koks Moabas pagyrūnas, – jis tikras išdiduolis.
Jis įžūlus, pasipūtęs, išpuikęs, išdidi jo širdis.“+ –
30 „Žinau, jis tūžmingas, – tai Jehovos žodis, –bet tuščias jo gyrimasis niekais nueis,nieko jis nesiims.
31 Todėl raudu dėl Moabo,dėl viso Moabo aimanuoju,dėl Kir Hereso+ vyrų dejuoju.
32 Labiau nei dėl Jazero+verkiu dėl tavęs, Sibmos+ vynmedi.
Tavo vešlios šakos per jūrą nusidriekė,jos pasiekė jūrą, patį Jazerą.
Tavo vasaros vaisius*, tavo vynuogių derliųnaikintojas užpuolė.+
33 Pradingo džiaugsmas ir linksmybė soduose,Moabo žemėje.+
Vynui iš spaudyklos tekėti aš nebeleidau.
Nebebus kas mintų vynuoges linksmai šūkaudamas.
Šūkauti šūkaus, bet ne iš džiaugsmo.+
34 Šauksmas girdėti nuo Hešbono+ iki pat Elealės.+
Sklinda riksmas iki pat Jahaco,+nuo Coaro iki Horonaimų+ ir Eglat Šelišijos.
Net Nimrimų vandenų nebeliks.+
35 Pradanginsiu iš Moabo tą,kuris šventavietėje auką atnašauja,kuris savo dievui aukoja, – tai Jehovos žodis.
36 Lyg fleita* mano širdis vaitos dėl Moabo,+lyg fleita mano širdis vaitos dėl Kir Hereso vyrų,nes pražus jo sukaupti turtai.
37 Visų galvos nuskustos,+visų barzdos nukirptos.
Visų rankos suraižytos,+visų strėnas dengia ašutinės!+
38 Ant kiekvieno stogo Moabe,visose aikštėsevien dejonės tegirdėti.
Lyg nebetinkamą indąMoabą sudaužiau, – tai Jehovos žodis.
39 Koks jis išsigandęs! Vaitokite!
Kaip gėdingai Moabas atsitraukė!
Moabas tapo pajuoka,siaubo reginiu visiems aplinkui.
40 Štai ką sako Jehova:‘Žiūrėk! Priešas it erelis išskleis sparnus,smigs žemyn ir stvers Moabą.+
41 Miestai bus nugalėti,jo tvirtovės paimtos.
Tądien Moabo karių širdys drebėskaip širdis gimdančios moters.’
42 Moabo tautos nebeliks,+nes prieš Jehovą aukštinosi.+
43 Siaubas, duobė ir spąstai tavęs laukia,Moabo gyventojau, – tai Jehovos žodis.
44 Kas, pabūgęs siaubo, bėgs, tas duobėn įkris;kas iš duobės išlips, tas į spąstus paklius.
Visa tai ištiks Moabą jo bausmės metais, – tai Jehovos žodis.
45 Hešbono šešėlyje bėgliai stabtelės išsekę.
Ugnis pakils iš Hešbono,liepsna – iš Sihono+ir sudegins Moabo kaktą,suris siautulingųjų karių galvas.+
46 Vargas tau, Moabe!
Pražuvai, Kemošo+ tauta!
Tavo sūnus nelaisvėn išvarė,tavo dukteris – į tremtį.+
47 Bet paskutinėmis dienomis* aš surinksiu Moabo belaisvius, – tai Jehovos žodis.
Toks nuosprendis laukia Moabo.“+
