Jeremijo 49:1-39

  • Pranašystė apie Amoną (1–6)

  • Pranašystė apie Edomą (7–22)

  • Pranašystė apie Damaską (23–27)

  • Pranašystė apie Kedarą ir Hacorą (28–33)

  • Pranašystė apie Elamą (34–39)

49  Štai ką Jehova sako apie amonitus:+ „Argi Izraelis neturi sūnų? Argi jis neturi įpėdinio? Kodėl Malkamas+ užėmė Gado valdas?+ Kodėl jo žmonės gyvena Izraelio miestuose?   Štai ateina dienos – tai Jehovos žodis, –kai duosiu amonitų Rabai+ išgirsti karo pavojų skelbiantį garsą*.+ Ji taps griuvėsių krūva,o jos aplinkiniai miestai bus sudeginti. Izraelis užvaldys tuos, kurie buvo užvaldę jo žemes,+ – taip sako Jehova.   Dejuok Hešbone, nes Ajas sunaikintas! Šaukite, Rabos aplinkiniai miestai. Apsijuoskite ašutine,raudokite ir klajokite tarp akmeninių aptvarų*,nes Malkamas eina į tremtįdrauge su savo žyniais ir didžiūnais.+   Ko giriesi savo slėniais,savo vandeninga lyguma, atsimetėle dukra? Tu pasitiki savo turtais,sakai: ‘Kas drįs mane užpulti?’   Štai dabar – tai visavaldžio Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis –iš savo kaimynų sulauksi kai ko baisaus. Jus išsklaidys į visas pusesir bėglių nebus kam surinkti.   Tačiau vėliau Amono tremtinius aš surinksiu. Tai Jehovos žodis.“  Štai ką kareivijų Viešpats Jehova sako apie Edomą: „Argi nebėra išminties Temane?+ Argi protingieji nebeturi ką patarti? Nejau jų išmintis sudūlėjo?   Bėkite, traukitės atgal! Leiskitės žemyn, į gilumas, ir ten gyvenkite, Dedano+ gyventojai,nes aš siųsiu Ezavui nelaimę,kai metas ateis jį nubausti.   Jeigu vynuogių rinkėjai pas tave ateitų,argi nepaliktų uogų kitiems pasirinkti? Jeigu vagys nakčia įsibrautų,argi neplėštų tik tiek, kiek jiems reikia?+ 10  Bet Ezavą aš paliksiu nuogą. Aš atidengsiu jo slaptavietes,kad nebepasislėptų. Jo vaikai, broliai ir kaimynai pražus+ir jo visai nebeliks.+ 11  Palik savo našlaičius man,aš apsaugosiu jų gyvastį,ir tavo našlės manimi pasitikės. 12  Taip sako Jehova. Jeigu tie, kas nepasmerkti rūstybės taurės gerti, ją geria, nejau tu turėtum likti nenubaustas? Tu tikrai bausmės neišvengsi, turėsi rūstybės taurę gerti.+ 13  Prisiekiau pats savimi – tai Jehovos žodis, – kad Bocra taps siaubo reginiu,+ pajuoka, dykyne ir prakeiksmu, visi Edomo miestai virs amžinais griuvėsiais.“+ 14  Išgirdau Jehovos žinią,pas tautas buvo siųstas pasiuntinys. Jis kvietė:„Susirinkite! Žygiuokite prieš jį,ruoškitės mūšiui.“+ 15  „Štai padariau tave menką tarp tautų,esi žmonių paniekintas.+ 16  Šiurpas, kurį kėlei,ir išpuikusi širdis tave apgavo –tave, įsikūrusį uolų prieglobstyje,įsitaisiusį kalvos viršūnėje. Nors kaip erelis lizdą aukštai sau krauni,numesiu tave žemyn, – tai Jehovos žodis. – 17  Edomas taps siaubo reginiu.+ Praeiviai baisėsis juo ir švilps* matydami, kokios negandos jį ištiko. 18  Kaip Sodoma, Gomora ir aplinkiniai miestai buvo sunaikinti,+ taip nutiks ir Edomui, – tai Jehovos žodis. Niekas ten nebegyvens, joks žmogus neįsikurs.+ 19  Žiūrėk! Kaip liūtas ateina iš Jordano tankumynų, taip priešas ateis ir puls saugias ganyklas,+ ir aš priversiu jį* bėgti iš savo žemės. Savo išrinktajam pavesiu tą kraštą. Juk kas yra man lygus, kad mane sustabdytų? Koks ganytojas gali prieš mane atsilaikyti?+ 20  Todėl paklausykite, ką Jehova nusprendė dėl Edomo, ką nutarė dėl Temano gyventojų.+ Kaimenės mažyliai bus nutempti šalin,saugios Edomo ganyklos ištuštės.+ 21  Edomas kris su tokiu trenksmu, kad sudrebės žemė,o jo riksmas nuaidės iki pat Raudonosios jūros.+ 22  Žiūrėk! Priešas it erelis pakils išskleidęs sparnus,smigs žemyn ir stvers Bocrą.+ Tądien Edomo karių širdys drebėskaip širdis gimdančios moters.“ 23  Apie Damaską.+ „Hamatas+ ir Arpadas pažeminti. Jie išgirdo blogą žiniąir stingsta iš baimės,žmonės blaškosi lyg nerimastinga jūra. 24  Damaskas neteko drąsos,šoko bėgti, bet siaubas jį sukaustė,sielvartas ir skausmas persmelkėtarsi gimdančią moterį. 25  Kodėl gi tas šlovingas miestas,ta džiugesio buveinė dar neapleista? 26  Jo jaunuoliai tądien kris aikštėse,visi jo karžygiai žus, – sako kareivijų Viešpats Jehova. – 27  Padegsiu Damasko mūrus,ugnis suris Ben Hadado tvirtoves.“+ 28  Apie Kedarą+ ir Hacoro karalystes, kurias nugalėjo Babilono karalius Nebukadnecaras, Jehova sako: „Kilkite, keliaukite į Kedarą,naikinkite rytiečius. 29  Grobkite jų kaimenes, palapines,palapinių dangas ir visas jų gėrybes. Išsiveskite jų kupranugarius. ‘Siaubas aplinkui!’ – šauks tiems žmonėms. 30  Bėkite, sprukite kuo toliausiai! Leiskitės žemyn, į gilumas, Hacoro gyventojai – tai Jehovos žodis, –nes Babilono karalius Nebukadnecaras surezgė jums pinkles,sugalvojo, kaip jus užpulti. 31  Pakilkite, žygiuokite prieš tautą,gyvenančią ramiai ir saugiai – tai Jehovos žodis, –neturinčią nei durų, nei skląsčių, atsiskyrusią nuo kitų. 32  Jų kupranugariai taps grobiu,jų gausios bandos – karo laimikiu. Į visus keturis vėjus paleisiu jų vyrus –tuos, kurie skutasi smilkinius.+ Siųsiu jiems pražūtį iš visų pusių, – tai Jehovos žodis. 33  Hacoras taps šakalų lindyne,amžina dykviete. Niekas ten negyvens,joks žmogus neįsikurs.“ 34  Žodis apie Elamą,+ Jehovos perduotas pranašui Jeremijui Judo karaliaus Zedekijo valdymo pradžioje:+ 35  „Taip sako kareivijų Viešpats Jehova. Aš sulaužysiu Elamo lanką,+ jo galybės šaltinį*. 36  Užleisiu ant Elamo keturis vėjus iš keturių dangaus pakraščių, leisiu Elamą tiems vėjams išblaškyti. Nerasite tautos, kurioje Elamo išblaškytųjų nebūtų. 37  Sutriuškinsiu elamitus akivaizdoje priešų, tykančių jų gyvybės. Užtrauksiu jiems nelaimę, išliesiu savo degantį pyktį, – tai Jehovos žodis. Siųsiu Elamui iš paskos kalaviją, kol jį išnaikinsiu. 38  Pasistatysiu Elame sostą+ ir pašalinsiu iš čia karalių ir didžiūnus, – tai Jehovos žodis. 39  Bet paskutinėmis dienomis* Elamo tremtinius vėl surinksiu. Tai Jehovos žodis.“

Išnašos

Arba galbūt „kovos šūksnius“.
Arba „avių aptvarų“.
Švilpimu tikriausiai buvo išreiškiama nuostaba, pajuoka ar panieka.
Tikriausiai turimi omenyje Edomo gyventojai.
Pažod. „pradžią“.
Pažod. „dienų pabaigoje“.