Jeremijo 6:1-30
6 Ieškokite prieglobsčio, Benjamino sūnūs, bėkite iš Jeruzalės.
Pūskite ragą+ Tekojoje,+uždekite ugnį Bet Kereme, kad būtų ženklas visiems,nes nelaimė, baisi neganda artėja nuo šiaurės.+
2 Siono dukra – daili, gležna moteris.+
3 Piemenys su savo bandomis ateis.
Jie savo palapines aplink ją pastatys+ir kiekvienas savo kaimenę ganys.+
4 „Renkitės* kovai prieš ją!
Kilkite žygin! Pulkime vidurdienį!“ –„Vargas mums! Diena į pabaigą eina,vakaro šešėliai ilgėja!“ –
5 „Kilkite žygin! Naktį ją užpulkimeir įtvirtintuosius bokštus sugriaukime!“+
6 Kareivijų Viešpats Jehova sako:„Kirskite medžius ir supilkite aplink Jeruzalę apgulos pylimą.+
Miestui teks atsiskaityti,nes vien tik priespauda jame.+
7 Kaip talpykloje visad yra šalto vandens,taip nedorybė iš miesto niekur nedingsta.
Girdėti tenai apie prievartą ir smurtą,+ligos ir vargai man nuolat prieš akis.
8 Paklausyk perspėjimo, Jeruzale, antraip pasibjaurėjęs nuo tavęs nusisuksiu.+
Tave paliksiu tuščią, kraštą – negyvenamą.“+
9 Kareivijų Viešpats Jehova sako:„Izraelio likučiai bus surinkti tarsi vynuogės, užsilikusios ant vynmedžio.
Tarsi vynuogių skynėjas ranka darsyk perbrauk šakeles.“ –
10 „Kam aš kalbėsiu? Ką perspėsiu?
Ar bus kas klausysis?
Jų ausys užvertos,* nieko nebegirdi.+
Jehovos žodį jie paniekino,+jiems jis nepatinka.
11 Degu Jehovos rūstybe,sunku susiturėti.“+ –„Išliek ją ant vaiko gatvėje,+ant jaunuolių būrio,neaplenk nė vieno: nei vyro, nei žmonos,nei žilagalvio, nei senolio.+
12 Svetimiems atiteks jų namai,laukai ir jų žmonos,+nes ranką pakelsiu prieš krašto gyventojus, – tai Jehovos žodis.
13 Ir menkiausias, ir didžiūnas sau naudos teieško,+ir pranašas, ir kunigas apgaudinėja.+
14 Aplaidžiai žaizdas* tautos manosios jie gydo.
Jie sako: ‘Viskas gerai! Viskas gerai!*’,o juk gerai nėra.+
15 Ar gėdysis jie dėl savo bjaurysčių?
Ne, nė trupučio neparaus!
Ką reiškia jausti gėdą, jie nė nežino,+todėl ir kris su krintančiais,parklups, kai juos bausiu“, – taip sako Jehova.
16 Štai ką Jehova jiems kalba:„Atsistokite kryžkelėse ir dairykitės.
Klauskite, kur tie seni vieškeliai,teiraukitės, kur tas gerasis kelias, ir juo eikite+ –eikite ir rasite sau ramybę.“
Bet anie sako: „Mes juo neisime.“+ –
17 „Paskyriau jiems sargybinių,+jie šaukė: ‘Klausykite rago gausmo!’“+
Bet anie atsakė: „Nesiklausysime.“+ –
18 „Tad sukluskite, tautos!
Sužinokite, žmonės,kas jiems nutiks.
19 Klausykis, žeme!
Siunčiu šiai tautai nelaimę+ –atlygį už jos klastas,nes mano žodžių jie neklausė,mano įstatymą* paniekino.
20 Nejau man rūpi jūsų smilkomieji sakai, iš Šebos atgabenti?
Ar reikia man kvapniųjų nendrių iš tolimo krašto?
Deginamųjų aukų aš nepriimsiu,jūsų atnašos man nemalonios.“+
21 Tad štai ką sako Jehova:„Pridėliosiu šiai tautai akmenų.
Jie klups už jų –tėvai ir vaikai,kaimynas ir jo bičiulis, –ir visi pražus.“+
22 Jehova sako:„Štai žmonės atkeliauja iš šiaurės krašto,gausi tauta atžygiuoja nuo atokiausių žemės pakraščių.+
23 Lankais ir ietimis jie apsiginklavę.
Jie žiaurūs ir negailestingi.
Jų balsai – tarsi jūros šniokštimas,ant žirgų raiti jie joja.+
Jie – kariai, išsirikiavę prieš tave, Siono dukterie.“
24 Išgirdome žinią apie tai,ir mūsų rankos nusviro.+
Sopuliai mus pagavo,sugriebė skausmas* tarsi gimdyvę.+
25 Į laukus neik,keliu nevaikščiok,nes priešas – kalaviju ginkluotas.
Aplink visur vien siaubas.
26 O dukterie, tauta manoji,ašutinę apsivilk,+ pelenuose voliokis.
Gedėk lyg vienturčio sūnaus netekusi, gailiai raudok,+nes naikintojas užpuls mus nelauktai.+
27 „Paskyriau tave*, kad lyg sidabrą mano tautą ištirtum,kad kruopščiai patikrintum,išsiaiškintum ir įvertintum, kokie yra jų darbai.
28 Šitie žmonės – didžiausi užsispyrėliai,+skleidžiantys visur šmeižtus.+
Jie – it varis ir geležis,visi jie sugedę.
29 Dumplės apdegė,iš ugnies tik švinas išėjo.
Grynintojas plušo veltui,+nedorieji nebuvo atskirti.+
30 Atmestuoju sidabru tautą vadins,nes Jehova ją atmetė.“+
