Jobo 22:1-30

  • Trečioji Elifazo kalba (1–30)

    • „Ar gali žmogus būti Dievui naudingas?“ (2, 3)

    • Apkaltina Jobą godumu ir neteisybe (6–9)

    • „Pas Visagalį jei grįši, vėl suklestėsi“ (23)

22  Tada prabilo temanas Elifazas:+   „Ar gali žmogus būti Dievui naudingas? Ar gali išminčius kuo nors jam padėti?+   Ar džiugina Visagalį tavo teisumas? Ir kas jam iš to, kad esi doras*?+   Nejau už dievotumą tave jis baudžiair traukia tave teisman?   Ar ne dėl to jis baudžia, kad nedorumas tavo didisir kad prasikaltimams tavo nėra galo?+   Už nieką imi užstatą iš savo brolių,nuplėši žmogui drabužius ir palieki jį nuogą*.+   Pavargusiam vandens neduodi atsigertiir duonos alkanam gaili.+   Galingasis nusavino kraštą,+išrinktasis čia įsiviešpatavo.   Našles tuščiomis tu pavarydavai,našlaičių rankos per tave nusilpo. 10  Štai todėl aplink tave prispęsta spąstų*+ir ūmai tave pagauna siaubas, 11  štai todėl juodoj tamsoj neįžiūriir potvynis tave užlieja. 12  Argi Dievas ne aukštai danguj gyvena? Pažvelk, kokioj aukštybėj visos žvaigždės! 13  O tu sakai: ‘Ką Dievas žino? Ir kaip jis gali teisti mus pro tirštą tamsą? 14  Jį debesys užstoja, nieko jis nemato,dangaus skliautu* tik vaikštinėja.’ 15  Ar eisi tuo senu taku,kurį nedorėliai pramynė? 16  Juk žmonės tie pirm laiko buvo išplėštiir pamatą jų vandenys nuplukdė.+ 17  Jie Dievui sakė: ‘Pasitrauk nuo mūsų!’ ir: ‘Ką mums Visagalis padarys?’, 18  nors būtent jis pripildė jų namus gėrybių. (Nedorėlių galvosena man svetima.) 19  Teisieji, išvydę jų pražūtį, džiaugsis,dorieji šaipysis iš jų ir sakys: 20  ‘Mūsų priešai pražuvo,ir tai, kas dar liko, ugnis pasiglemš.’ 21  Pažinki Dievą, tai turėsi ramybęir patirsi daug gera. 22  Priimk įstatymą iš jo lūpų,laikyk širdyje jo žodžius.+ 23  Pas Visagalį jei grįši, vėl suklestėsi.+ Jei tik pašalinsi iš savo palapinės neteisumą, 24  jei savo auksą* išmesi į dulkes,Ofyro auksą+ – į akmenuotus tarpeklius, 25  auksu* tau taps Visagalis,rinktiniu sidabru jis tau taps. 26  Tada Visagalyje rasi sau džiaugsmo,į Dievą galėsi pakelti akis. 27  Kai melsiesi, tave jis išklausys,ir įžadus savuosius ištesėsi. 28  Ką sumanysi, tau viskas seksis,šviesa tavo taką nušvies. 29  Juk jei kalbėsi išdidžiai, pažeminimas laukia. O nuolankų žmogų* jis apsaugo. 30  Jis gelbsti nekaltuosius,todėl jei tavo rankos tyros, tave tikrai išgelbės.“

Išnašos

Arba „ištikimas“. Žr. žodynėlyje „ištikimybė Dievui“.
Pažod. „nuplėši drabužius nuogiesiems“.
Hebr. žodis reiškia spąstus arba tinklą paukščiams gaudyti.
Arba „skritimi“.
Arba „aukso grynuolius“.
Arba „aukso grynuoliais“.
Arba „O tą, kuris akis nudelbęs“.