Jobo 27:1-23
27 Jobas tęsė savo kalbą*:
2 „Kaip gyvas Dievas, man užgynęs teisingumą,+kaip gyvas Visagalis, apkartinęs gyvenimą,+
3 kol alsavimas tebėra manyjeir dvasia nuo Dievo mano šnervėse,+
4 nekalbės mano lūpos netiesos,nešnabždės liežuvis apgaulės!
5 Aš nė už ką nepripažinsiu jūsų teisiais!
O pats, kol mirsiu, nepaliksiu Dievo*.+
6 Teisumą savo ginsiu, jo neatsisakysiu.+
Širdis nesmerks* manęs, kol būsiu gyvas.
7 Tegu nutinka mano priešui kaip nedorėliuiir puolantiems mane – kaip neteisiesiems.
8 Juk ar yra kokia viltis bedieviui*, kai jį užklumpa galas,+kai Dievas atima jam gyvastį?
9 Ar Dievas beišgirs jo riksmą,kai jį užgrius nelaimė?+
10 Ar Visagalyje beras jis džiaugsmo?
Ar dar galės jis Dievo šauktis?
11 Apie galybę Dievo jus pamokysiu,*nenutylėsiu nieko apie Visagalį.
12 Jeigu jau matėte regėjimus,kam šnekate niekus?
13 Tokia nedorėliui dalis skirta nuo Dievo,+engėjui paveldas nuo Visagalio toks:
14 nors susilauktų daug sūnų, šie kris nuo kalavijo,+stokos jo palikuoniai duonos.
15 Kurie jį pergyvens, atguls nuo maro,jų našlės savo mirusių neapraudos.
16 Net jei sidabro susikrautų jis kaip dulkių,prikauptų apdarų kaip molio,
17 net jei daugybę jų priruoštų,teisusis juos vilkės,+sidabrą jo išsidalys dorieji.
18 Namai, kuriuos jis stato, – kaip namai kandies,kaip sargo suremta pašiūrė.+
19 Nors gulsis jis turtingas, derliaus nesurinks,akis atmerkęs neberas jau nieko.
20 Lyg potvynis užlies jį siaubas,nakčia pastvers audra,+
21 rytys nuneš, prapuldys,iš jo buveinės jį išblokš,+
22 jam smogs be gailesčio.+
Bėgte jis bėgs nuo tos galybės.+
23 Šaipydamasis vėjas* rankom plos,jam švilps+ iš savo vietos.
