Jobo 3:1-26
3 Tada Jobas pravėrė lūpas ir ėmė keikti dieną, kurią buvo gimęs*.+
2 Jobas kalbėjo:
3 „Tepražūva diena, kurią gimiau,+ir toji naktis, kai buvo ištarta: ‘Berniukas pradėtas!’
4 Tepavirsta ta diena tamsybe,tepamiršta ją aukštybių Dievasir šviesa jai tenešviečia.
5 Tepasiglemžia ją tamsa tirščiausia*,debesys lietaus virš jos tekybo,tešiurpina tą dieną juoduma.
6 O toji naktis – tegul tamsa ją pasigrobia!+
Tenesidžiaugia ji su metų dienomis,į jokį metų mėnesį ji tenepatenka.
7 Tegul naktis toji tampa nevaisinga,tenesigirdi joje džiūgavimo
8 ir teprakeikia ją tie, kas prakeikia dieną,kas geba išbudinti Leviataną*.+
9 Tegul priešaušrio žvaigždės aptemsta,tenesulaukia ji dienos šviesos,teneišvysta aušros spindulių.
10 Juk ji neuždarė mano motinos įsčių,+nepaslėpė vargo nuo mano akių.
11 Kodėl aš nemiriau gimdamas?
Kodėl išeidamas iš įsčių nežuvau?+
12 Kamgi paėmė mane ant keliųir davė žįsti krūtis?
13 Gulėčiau dabar sau ramus,+miegočiau ir ilsėčiau+
14 su žemės karaliais ir jų patarėjais,kurie statėsi buveines, griuvėsiais jau virtusias,*
15 ar su didžiūnais, turėjusiais auksoir savo namus pripildžiusiais sidabro.
16 Kodėl nepražuvau kaip slapta išėjęs vaisius,kaip vaikelis, šviesos neišvydęs?
17 Juk ir nedorėliai ten nurimsta,ir visi nuvargusieji ilsisi.+
18 Kaliniai ten randa ramybę,nebegirdi balso, varančio juos dirbti.
19 Mažas ir didelis ten lygūs+ir vergas laisvas nuo savo šeimininko.
20 Kam Dievas beduoda šviesą kenčiantiems,gyvybę – karčiai sielvartaujantiems?+
21 Kodėl nemiršta tie, kurie mirties taip trokšta,+kurie jos ieško labiau nei lobio,
22 kurie džiūgaute džiūgautų,linksmi būtų, radę sau kapą?
23 Kam Dievas beduoda šviesą paklydusiam,jei visus kelius yra jam užkirtęs?+
24 Juk, užuot valgęs duoną, tik dūsauju,+ir mano dejonės+ liejas kaip vanduo.
25 Mane ištiko tai, ko baiminausi,užgriuvo tai, ko bijojau.
26 Nebeturiu atilsio, rimasties nei ramybės –nelaimės nuo manęs neatstoja.“
