Jobo 33:1-33
33 Dabar klausykis, Jobai, mano žodžių,dėmėkis visa, ką sakau.
2 Štai atveriu aš lūpasir mano burna* prabyla,
3 žodžiai mano kyla iš doros širdies,+lūpos nuoširdžiai byloja, ką žinau.
4 Paties Dievo dvasia mane sukūrė+ir kvėpsnis Visagalio suteikė gyvybę.+
5 Atsakyk man, jei gali,būk pasiruošęs savo reikalą išdėstyti.
6 Aš Dievo akyse toks pat kaip tu –iš molio nulipdytas.+
7 Todėl neišsigąsk, manęs bijoti tau nereikia,nes mano žodžiai neprislėgs.
8 Tave girdėjau kalbant,klausiausi, ką šnekėjai:
9 ‘Esu aš tyras, be kaltės,+švarus, be nuodėmės.+
10 O Dievas tik ir taikosi mane nubausti,laiko savo priešu.+
11 Jis įrakina mano kojas šiekštan,visus mano takus ištyrinėja.’+
12 Esi čia neteisus, todėl sakau tau:Dievas daug didesnis už mirtingąjį.+
13 Kodėl juo skundiesi?+
Nejau dėl to, kad neatsako nė į vieną tavo žodį?+
14 O iš tikrųjų Dievas kalba sykį, kalba antrą,nors niekas to nepaiso.
15 Sapne, nakties regėjime jis kalba+žmonėms, įmigusiems kietai,kol savo lovose jie ilsis.
16 Tada ausis jiems atidengia,+lyg antspaudu užtvirtina pamokymą,
17 kad atitrauktų žmogų nuo blogų darbų,+kad nuo puikybės sulaikytų.+
18 Jo sielą Dievas gelbsti nuo duobės,+jo gyvastį – nuo kalavijo*.
19 Atgulusį ilsėtis dar sudraudžia skausmas,kaulų nesiliaujanti gėla.
20 Visa esybe bjaurisi jis duona,jo siela net skanėstų atsisako.+
21 Jo kūnas nyksta akyseir kyšo kaulai, kurie anksčiau slypėjo.
22 Jo siela artinasi prie duobės,jo gyvastis – prie tų, kas mirtį sėja.
23 Jei aplankytų jį žinianešys*,gynėjas, vienas iš tūkstančio,ir pasakytų, kas yra teisu,
24 tai Dievas pagailėtų jo ir tartų:‘Neleisk nužengti jam į duobę!+
Radau jam išpirką!+
25 Tegul jo kūnas trykšta sveikata labiau negu jaunystėj+ir teatgauna jis jaunatviškas jėgas!’+
26 Jis melsis Dievui+ ir susilauks malonės,regėdamas jo veidą džiūgaus,ir Dievo akyse mirtingasis bus vėl teisus.
27 Ir pasakos* tasai žmogus kitiems:‘Aš nusidėjau,+ nuklydau nuo teisumo,bet man neatmokėjo, ko nusipelniau*.
28 Jis išpirko mano sielą, kad nenužengčiau duobėn,+ir mano gyvastis dar regės šviesą.’
29 Taip, Dievas visa tai padaro,padaro žmogui dukart, triskart,
30 kad nuo duobės jo sielą pargrąžintųir kad apšviestų jį gyvenimo šviesa.+
31 Dėmėkis, Jobai! Tylomis klausykis, ką sakau, –aš tau kalbėsiu.
32 Jei turi ką atsakyt, sakyk.
Kalbėki, nes tave pateisint trokštu.
33 O jeigu ne, tik tylomis pasiklausyk.
Aš išminties tave pamokysiu.“
