Jobo 35:1-16

  • Elihuvas atskleidžia, kur Jobas klysta (1–16)

    • Jobas sako esąs teisesnis už Dievą (2)

    • „Jei nusidėtum, kaipgi jam pakenktum?“ (5, 6)

    • Jobas turi laukti Dievo (14)

35  Elihuvas tęsė:   „Nejaugi savo teisumu esi toks tikras, kad sakai: ‘Už Dievą aš esu teisesnis’?+   Tu klausi: ‘Argi tau* tai rūpi? Jei nenusidedu, ar ką laimiu?’+   Aš atsakysiu tau,taip pat bičiuliams+ tavo atsakysiu.   Pakelk akis į dangų ir pažvelk,į debesis, kurie yra aukštybėj, pažiūrėk.+   Jei nusidėtum, kaipgi jam pakenktum?+ Ir kas jam, jeigu tavo nuodėmių daugėtų?+   Taip pat ir būdamas teisus ar jam ką duotum? Ką tokio iš tavęs jis gautų?+   Nedorumu pakenktum tiktai žmogui – tokiam pačiam kaip tu,ir teisumu tik žmogaus sūnui tepadėtum.   Kenčiantys priespaudą dejuoja,galingųjų engiami šaukiasi atgaivos.+ 10  Nė vienas, deja, neklausia: ‘Kur yra Dievas, mano Kūrėjas,+ –tas, kuris įkvepia giesmes nakčia giedoti?’+ 11  Jis mus pamoko+ daug daugiau nei žemės žvė́ris+ir duoda išminties daugiau negu padangių paukščiams. 12  Nors žmonės šaukia, jis neatsiliepia,+matydamas nedorėlių puikybę.+ 13  Juk tuščio šauksmo* Dievas nesiklauso,+juk Visagalis jo nepaiso, – 14  juolab jei skundiesi, kad Dievo nematai!+ Tavo byla – jam prieš akis, todėl turi jo laukti.+ 15  Nerūstauja jisai, atsiskaityt nereikalauja,nekreipia dėmesio į tai, kad tu karščiuojies.+ 16  Atvėręs lūpas, Jobas niekus kalba,daugiažodžiauja, nors nieko neišmano.“+

Išnašos

Tikriausiai Dievui.
Arba „Juk melo“.