Jobo 5:1-27
5 Šaukis pagalbos! Bet ar kas atsilieps?
Į kurį iš šventųjų* kreipsiesi?
2 Kvailį jo paties apmaudas pražudys,neišmanėlį pavydas nuvarys į kapus.
3 Mačiau kvailį giliai leidžiant šaknis,bet staiga jo buveinę užgriūva prakeiksmas.
4 Jo sūnūs nebesaugūs,miesto vartuose jų teisės trypiamos,+ niekas jų neapgina.
5 Alkanieji suryja jo derlių,net tai, kas tarp dygiažolių, išgrobsto,jo turtai spąstuose atsiduria.
6 Tačiau blogis ne iš dulkių dygsta,vargas ne iš žemės želia.
7 Žmogus gimęs vargą vargti,kaip kibirkštis – dangun lėkti.
8 Bet, tavim dėtas, aš kreipčiausi į Dievą,pateikčiau Dievui savo bylą,
9 nes jo darbai didingi ir neištiriami,nuostabūs ir nesuskaičiuojami.
10 Žemei jis siunčia lietaus,laukus vandenimis pagirdo.
11 Vargdienį jis išaukština,prislėgtąjį pakelia ir išgelbsti.
12 Jis suardo suktųjų užmačiasir jų rankų darbas nueina niekais.
13 Jis išmintinguosius sugauna jų pačių gudrumu+ir apsukriųjų sumanymai žlunga.
14 Dieną juos pasitinka tamsybė,vidudienį jie vaikšto apgraibomis lyg naktį.
15 Jis gelbsti žmogų nuo jų piktų žodžių*,iš galingojo rankos vargšą išvaduoja,
16 todėl vargdienis turi viltįir neteisumo burna užčiaupiama.
17 Suprask: laimingas žmogus, kurį Dievas drausmina.
Tad Visagalio auklybos neatmeski.
18 Jis sužeidžia, bet ir aptvarsto,sulaužo, bet savąja ranka ir pagydo.
19 Iš šešių nelaimių jis tave išgelbės,ir septintoji tavęs nepalies.
20 Badmečiu jis išpirks tave iš mirties,karui siaučiant – iš kalavijo valdžios.
21 Jis pridengs tave nuo liežuvio kirčių,+negandoms užėjus tu neišsigąsi,
22 iš pražūties ir bado tik pasijuoksi,ir žemės žvėrys tavęs nebaugins.
23 Akmenys dirvoje tau netrukdys,*su žvėrimis sugyvensi taikiai.
24 Žinosi, kad tavo palapinė saugi,ir, apėjęs savo ganyklą, nieko nepasigesi.
25 Matysi, kokie gausūs tavo palikuoniai,tavo vaikų bus kaip žolės žemėje.
26 Į kapą nužengsi tebebūdamas tvirtas –tarsi javų pėdas per pačią pjūtį.
27 Štai mes viską ištyrėme ir viskas pasitvirtino.
Klausykis ir tai pripažink.“
