Jonos 1:1-17

  • Jona bėga nuo Jehovos (1–3)

  • Jehova sukelia didelę audrą (4–6)

  • Jona – nelaimės kaltininkas (7–13)

  • Jona išmetamas į audringą jūrą (14–16)

  • Joną praryja didelė žuvis (17)

1  Amitajo sūnų Joną*+ pasiekė Jehovos žodis:  „Kelkis, eik į Ninevę,+ tą didįjį miestą, ir paskelbk jos gyventojams nuosprendį, nes matau, kokie jie nedori.“  Tačiau Jona leidosi bėgti nuo Jehovos į Taršišą. Jis nukeliavo žemyn į Jopę ir susirado į tą kraštą plaukiantį laivą. Tada, susimokėjęs už kelionę, įsėdo ir drauge su kitais išplaukė Taršišo link, kuo toliau nuo Jehovos.  Jehova siuntė smarkų vėją ir jūroje kilo tokia didelė audra, kad laivas, rodės, tuojau suduš.  Išgąsčio apimti, jūrininkai kiekvienas šaukėsi savojo dievo. Be to, norėdami laivą palengvinti, ėmė mesti į jūrą krovinį.+ Jona tuo tarpu buvo nulipęs į laivo apačią, atsigulęs ir kietai įmigęs.  Prie jo priėjo laivo vadas ir tarė: „Kaip tu gali miegoti?! Kelkis, šaukis savojo dievo! Gal jis pagailės mūsų ir mes nežūsime.“+  Jūrininkai kalbėjo: „Nagi, metam burtus+ ir sužinosim, kas kaltas, kad mus užklupo ši nelaimė.“ Jie metė burtus, ir burtas krito Jonai.+  „Pasakyk, ar tai tu kaltas, kad patekom į tokią bėdą? – vyrai kreipėsi į jį. – Kuo tu užsiimi ir iš kur esi? Iš kokio tu krašto? Iš kokios tautos?“ –  „Esu hebrajas ir garbinu* Jehovą, dangaus Dievą, kuris sukūrė jūrą ir sausumą“, – atsakė jis. 10  Jūrininkai dar labiau išsigando ir Jonai sakė: „Ką tu padarei?!“ (Jie žinojo, kad Jona bėga nuo Jehovos, nes jis pats jiems apie tai papasakojo.) 11  „Ką mums su tavimi daryti, kad jūra nurimtų?“ – klausė vyrai. O vandenys vis labiau šėlo. 12  „Imkit ir meskit mane į jūrą, tada ji nurims, – atsakė Jona. – Tai aš kaltas, kad ši baisi audra jus užklupo.“ 13  Vyrai, irdamiesi iš visų jėgų, vis tiek mėgino pasiekti krantą, tačiau neįstengė, nes jūra buvo įsisiautėjusi. 14  Tada jūrininkai ėmė šauktis Jehovos: „Meldžiam, Jehova, neleisk mums per šį žmogų pražūti! Neįskaityk mums kaltės už nekalto žmogaus mirtį*, nes tokia, Jehova, yra tavo valia.“ 15  Paskui jie paėmė ir išmetė Joną į jūrą, ir jūra paliovė šėlti. 16  Vyrus apėmė didelė Jehovos baimė.+ Jie atnašavo Jehovai auką ir davė jam įžadus. 17  O Jehova siuntė didžiulę žuvį, kad Joną prarytų. Žuvies pilve Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis.+

Išnašos

Išvertus – „balandis“.
Pažod. „bijau“.
Pažod. „už nekaltą kraują“.