Jonos 2:1-10
2 Žuvies pilve Jona meldėsi Jehovai, savo Dievui.+
2 Jis sakė:
„Bėdoje šaukiausi Jehovos, ir jis mane išklausė.+
Iš kapo* gilumos* meldžiau pagalbos,+ir mano balsą tu išgirdai.
3 Kai nubloškei mane į gelmę, į pačią jūros širdį,mane pasiglemžė srautai,+tavo bangos, tavo vilnys mane užliejo.+
4 Tariau: ‘Tau iš akių buvau pavarytas.
Ar dar beregėsiu šventyklą, tavo šventąją buveinę?’
5 Vandenys mane prarijo, gviešėsi mano gyvybės,+gelmė virš manęs užsivėrė,jūržolės apraizgė galvą.
6 Iki pat kalnų papėdės nugrimzdau.
Nedaug jau trūko ir žemės skląsčiai būtų mane užsklendę amžiams.
Bet tu, Jehova, mano Dieve, ištraukei mano gyvastį iš duobės.+
7 Gyvybei gęstant, Jehovą mintyse turėjau.+
Tada mano malda pasiekė tave šventykloje, šventoje tavo buveinėje.+
8 Niekingų stabų garbintojai palieka tą, kuris ištikimai juos myli,*
9 o aš balsu dėkodamas tau auką aukosiu,ką pažadėjau, ištesėsiu.+
Išgelbėjimas ateina nuo Jehovos.“+
10 Po kurio laiko, Jehovai įsakius, žuvis išspjovė Joną į sausumą.
