Jonos 3:1-10

  • Jona paklūsta Dievui ir keliauja į Ninevę (1–4)

  • Išgirdę Jonos skelbiamą žinią nineviečiai atgailauja (5–9)

  • Dievas nusprendžia Ninevės nesunaikinti (10)

3  Tada Joną antrą kartą pasiekė Jehovos žodis:+  „Kelkis, eik į Ninevę,+ tą didįjį miestą, ir paskelbk jos gyventojams, ką tau sakau.“  Jona pakluso Jehovos žodžiui+ – pakilo ir nuėjo į Ninevę.+ O Ninevė buvo labai didelis miestas*, jam pereiti* reikėjo trijų dienų.  Įžengęs į miestą Jona visą dieną per jį ėjo skelbdamas:* „Dar keturiasdešimt dienų ir Ninevė bus sunaikinta!“  Tai išgirdę, Ninevės žmonės patikėjo Dievu.+ Jie paskelbė pasninką ir visi – nuo didžiausio iki mažiausio – apsivilko ašutinėmis.  Kai žinia pasiekė Ninevės karalių, jis pakilo nuo sosto, nusivilko karališką apdarą ir apsisiautęs ašutine atsisėdo į pelenus.  Be to, jis liepė visoje Ninevėje pagarsinti:„Toks yra karaliaus ir jo didžiūnų potvarkis. Joks žmogus nieko tenevalgo ir joks gyvulys iš bandos ar kaimenės nieko teneėda. Tegu niekas neliečia maisto ir negeria vandens.  Visi – tiek žmonės, tiek gyvuliai – tevilki ašutinėmis. Ir tegu žmonės visa širdimi šaukiasi Dievo, tegu palieka piktus darbus ir nustoja smurtauti.  Kas žino, gal Dievas apsigalvos, gal pakeis mintį ir suturės savo degantį įniršį, kad nežūtume?“ 10  Pamatęs, ką jie padarė – kad paliko savo piktus darbus,+ – Dievas apsigalvojo ir nebesiuntė nelaimės, kurią buvo žadėjęs siųsti. Nelaimės jis nebesiuntė.+

Išnašos

Pažod. „Dievui didis miestas“.
Arba „aplink jį apeiti“.
Arba galbūt „Jona įžengė į miestą ir, nuėjęs vienos dienos kelią, ėmė skelbti“.