Luko 14:1-35
14 Kartą per šabą Jėzus atėjo pavalgyti pas vieną iš fariziejų vyresnybės į namus. Susirinkusieji akylai jį stebėjo.
2 O priešais jį buvo vienas vandenlige sergantis žmogus.
3 Tad Jėzus Įstatymo žinovų ir fariziejų paklausė: „Leistina per šabą gydyti ar ne?“+
4 Tie tylėjo. Tuomet Jėzus išgydė tą vyrą ir leido jam eiti.
5 O aniems pasakė: „Jei kurio iš jūsų sūnus arba jautis šabo dieną įpultų į šulinį,+ argi tuojau pat jo neištrauktumėte?“+
6 Tie negalėjo nieko į tai atsakyti.
7 Matydamas, kad pakviestieji renkasi sau pirmąsias vietas,+ Jėzus davė jiems tokį pamokymą*:
8 „Kai kas nors pakviečia tave į vestuves, neužimk garbingiausios vietos.+ Galbūt kuris kitas pakviestasis yra už tave garbingesnis,
9 ir tas, kuris tave ir jį pakvietė, priėjęs tau pasakys: ‘Užleisk vietą jam.’ Tuomet susigėdęs turėsi pereiti į paskutinę vietą.
10 Kai tave pakvies, atėjęs verčiau užsiimk paskutinę vietą, kad tas, kuris tave pakvietė, priėjęs tau pasakytų: ‘Bičiuli, pereik į garbingesnę vietą.’ Tada visų svečių akyse tau bus garbė.+
11 Mat kiekvienas, kuris aukštinasi, bus pažemintas, o kas nusižemina, bus išaukštintas.“+
12 Paskui Jėzus kalbėjo jį pakvietusiam: „Kai suruoši pietus ar vakarienę, nekviesk nei draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, nes gali būti, kad ir jie atsidėkodami kada nors pakvies tave ir taip tau bus atlyginta.
13 Kai keli vaišes, verčiau kviesk vargšus, paliegusius, luošus, aklus,+
14 tai būsi laimingas, nes jie neturi kuo atsilyginti, – tau bus atlyginta per teisiųjų prisikėlimą.“+
15 Vienas iš svečių tai girdėdamas jam pasakė: „Laimingas, kas valgys duoną Dievo Karalystėje.“
16 Jėzus jam tarė: „Vienas žmogus ruošė didelę vakarienę+ ir pakvietė daug svečių.
17 Atėjus vakarienės valandai jis išsiuntė savo vergą pasakyti kviestiesiems: ‘Ateikite, viskas jau paruošta.’
18 Bet jie visi kaip vienas ėmė teisintis.+ Pirmasis jam tarė: ‘Nusipirkau dirvą ir turiu eiti jos apžiūrėti. Prašau priimti mano pasiteisinimą.’
19 Kitas sakė: ‘Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Prašau priimti mano pasiteisinimą.’+
20 Dar kitas sakė: ‘Ką tik vedžiau, todėl negaliu ateiti.’
21 Vergas grįžo pas savo šeimininką ir viską jam papasakojo. Šis užsirūstino ir tarė vergui: ‘Skubiai eik į miesto didžiąsias gatves ir skersgatvius ir vesk čia vargšus, paliegėlius, neregius ir luošius.’
22 Vergas vėliau pranešė: ‘Šeimininke, padariau, kaip liepei, bet dar yra vietos.’
23 Šeimininkas vergui pasakė: ‘Eik į vieškelius ir keliukus ir, ką sutiksi, priversk ateiti, kad mano namai būtų pilni.+
24 Sakau jums: nė vienas iš anų pakviestųjų neragaus mano vakarienės.’“+
25 Kartu su Jėzumi keliavo didelės minios. Atsigręžęs į jas jis tarė:
26 „Kas iš ateinančių pas mane nejaučia neapykantos* savo tėvui, motinai, žmonai, vaikams, broliams, seserims ir netgi savo paties gyvybei,+ tas negali būti mano mokinys.+
27 Kas neneša savo kančių stulpo* ir neina paskui mane, tas negali būti mano mokinys.+
28 Antai kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirma atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad žinotų, ar turės iš ko užbaigti?
29 Juk gali atsitikti, kad padėjęs pamatą žmogus neįstengs užbaigti, ir visi tai matydami ims iš jo šaipytis:
30 ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir nebegali užbaigti.’
31 Arba kuris karalius, prieš išvykdamas kariauti prieš kitą karalių, nesėda apsvarstyti, ar pajėgs su dešimt tūkstančių karių eiti į kovą, jei anas karalius ateina su dvidešimt tūkstančių?
32 Jei mato, kad nepajėgs, tai anam dar toli esant siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos.
33 Taigi panašiai ir su jumis: kas nenori palikti viso savo turto, negali būti mano mokinys.+
34 Druska, aišku, geras daiktas. Bet jeigu druska praranda sūrumą, kaipgi ją bepasūdysi?+
35 Ji netinka nei dirvai, nei mėšlui, ir išmetama laukan. Kas turi ausis klausytis, tesiklauso.“+
